Juokiasi merginos: iš padų verčiantys pasimatymai

Šiauliai
Freepic.diller nuotr.
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

„Pasidalykite, kokios juokingiausios istorijos jums nutiko, atėjus į aklą pasimatymą po virtualios pažinties“, – vienoje feisbuko merginų grupėje paklausė Simona. Ir prasidėjo…

Apsimetėliai

Rūta: „Internetu susipažinau su raumeningu vaikinuku – nuotraukoje jis buvo jaunas, pasportavęs. O į pasimatymą atėjo storas, plikas, šveplas dėdė.“

Jūratė: „Kartą ėjau susitikti su vaikinu, kurio gyvai nebuvau mačiusi. Privažiavo mašina, atsisėdau ant galinės sėdynės. Per veidrodėlį kai pamačiau tą vaikiną, išsigandau. Buvo baisus kaip velnias. Išsitraukiau telefoną draugei parašyti SMS, kad vaikinas labai baisus. Ir išsiunčiau SMS tam pačiam vaikinui, o ne draugei, nes ir jo vardas prasidėjo K raide. Pastebėjusi meldžiau Dievo, kad jis tik neperskaitytų mano žinutės. O jis ėmė ir perskaitė. Ramiai sustojo ir liepė lipti lauk. Bėgau neatsigręždama.“

Marija: „Bendravau su vaikinuku, kuris sakė, kad jo ūgis 180 cm. O kai susitikome, atėjo gal 165 cm pyplys gesintuvo dydžio. O mano ūgis juk 174 cm... Nuėjome į parką, tai jis atsisėdo ant suoliuko, išsitraukė „Moment“ klijų tūtelę ir sako, kad batų padas suplyšo, tai susiklijuos. Bėgau neatsigręždama.“

Rita: „Pristojo prie manęs toks vaikinukas internete. Iš fotografijos atrodė tikras svajonių princas – aukštas, pasportavęs. O į pasimatymą atėjo kažkoks trolis, kuris aiškino, kad fotografija prieš penkerius metus daryta, jis svorio tik šiek tiek priaugo. Tai paklausiau, kaip per penkerius metus galima ūgio numesti.“

„Kosmonautai“

Dovilė: „Į pasimatymą atėjęs bernas užsisakė sau šaltibarščių ir degtinės. Aš užsisakiau arbatos, bet šalia tokio kaimiečio gėda sėdėti buvo.“

Sandra: „Atėjo vaikinas, vilkintis veliūriniu violetiniu kostiumu ir su žalia kepure. Pagalvojau, kad išvaizda dar ne viskas, tad nuėjome į kavinę. O jis užsakė šeimyninę picą, pasitraukė prie savęs, man nė nepasiūlęs. Ir valgydamas vis pasakojo, kaip sporto salėje jis savo kojas „daro“, kaip sportuoja. Atsiprašiau, kad man reikia į tualetą, ir negrįžau. O bendraujant virtualiai, toks normalus vaikinas buvo pasirodęs...“

Lina: „Atėjo į pasimatymą toks apsiseilėjęs, seilės net buvo apdžiūvusios aplink lūpas. Stengiausi į jo veidą nežiūrėti, pakalbėjome, išsiskirstėme. Tada pradėjo žinutėmis klausti, ar jis man patiko. Atsakiau, kad kaip vaikino jo neįsivaizduoju, tai išvadino, iškoneveikė visokiais žodžiais. O paskui lyg niekur nieko vėl klausia, ką veikiu. Toks jausmas, kad iš kažkokios kitos galaktikos jis.“

Užknisantys

Dovilė: „Susitikau su vaikinu, tai jis tik ir tekalbėjo apie Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Istorijos žinias pagilinau, bet pati nė prasižioti neturėjau progos. Galvojau, išprotėsiu.“

Rūta: „Susitikau su vaikinuku, kurio kalboje vyravo dvi temos: kaip jam sekėsi mokykloje ir kad gyvenime svarbiausia fizika, nes ja viskas prasideda, ja ir baigiasi. Pasakiau, kad jis ne mano skonio, ir nebebendravau. Nesistebiu, kodėl nuo jo žmona pabėgo.“

Justė: „Atvažiavo manęs pasiimti labai dailus vaikinukas. Važiuojant prie jūros, mašinoje visą laiką grojo muzika ir visos dainos buvo J. Bieberio. Nu, ką aš žinau, galvojau, kad jei jau žmogui taip patinka, lai klausosi, nesureikšminau. Bet kai vaikštinėjome prie jūros, paklausė, ar negalėčiau jam plaukų nudažyti. Galvojau, kad juokauja, bet jis paaiškino norintis būti panašus į savo dievaitį. Kitos kalbos net nebuvo, tik apie J. Bieberį. Paprašiau, kad parvežtų namo, o tik paskui supratau, kad jo pamišimo ženklus seniai pastebėjau – jo visi linksmi vaizdeliai, man siųsti, buvo su J. Bieberiu.“

Modesta: „Į pasimatymą atėjęs vaikinas didžiąją laiko dalį tepasakojo apie savo buvusiąją, kuri buvo, žinoma, labai bloga, ir apie tai, kaip žmonos motina prie jo lindo. Nes visos prie jo lenda ir jo geidžia. Iškart supratau, kad nieko nebus, bet buvo įdomu pasiklausyti.“

Šykštuoliai

Živilė: „Atėjo toks pajuodusiomis panagėmis, tai buvo gėda eiti į kavinę. Pakviečiau pasivaikščioti, nusipirkti ledų. Perkuosi sau, klausiu, ar tik vieną porciją perkame. Jis pasakė, kad neturi pinigų, tai padės mano porciją suvalgyti. Pasakiau, kad tada „Viso gero“, o jis išvadino mane barakuda, savanaude, sakė, kad tikrina, ar nesu šykšti, kad turi jis tų pinigų... Bet tai buvo mano pirmas ir paskutinis aklas pasimatymas. Pastebėjau, kad šykštuoliams ir nevykėliams visur barakudos vaidenasi.“

Žydrūnė: „Per SMS pažintis susipažinau su vienu vyriškiu, sutarėme susitikti. Atėjo toks gerai pavalgęs, žemesnis už mane, be dantų vyriokas. Iš juodo maišo ištraukė dirbtinių gėlių puokštę, įteikė, pasakė, kad dirbtines dovanoja, kad jo ilgai nepamirščiau. Į kavinę eiti jam per brangu buvo, pasiūlė nueiti į parduotuvę ir nusipirkti butelį. Pasakiau, kad man namo laikas, tai nenorėjo paleisti. Jam neva mama liepė kuo greičiau bobą susirasti, tai jis ir stengiasi.“

Saulė: „Susitikau su sportuojančiu vaikinu. Kavinėje jis išsitraukė indelį su virtais kiaušiniais ir ėmė valgyti. Nes jam baltymų vakarienei juk reikia.“

Jautruoliai

Simona: „Visą pasimatymą, kol sėdėjome kavinėje, vaikinas tiek jaudinosi, nerimavo, kad maniau, jog bliuzono raištelius sutrins iki pelenų. Užtrauktuką pirmyn atgal tiek tąsė, kad pradžioje buvo juokinga, o paskui įsiutau. Pasakiau, kad noriu į tualetą, ir dingau. Jis supyko ir parašė man žinutę, kad gal tik atrodo kuklus, bet aš labai daug praradau, nes jis labai geras lovoje. Miriau iš juoko.“

Sėkmingieji

Jūratė: „Susipažinau su vaikinuku, susirašinėjome ilgai, pasirodė esantis gražus ir protingas. Per pirmą pasimatymą pakvietė mane į labai brangų restoraną, užsakė mums brangiausių patiekalų. O kai reikėjo mokėti, pasakė, kad piniginę namie pamiršo. Mokėti reikėjo 105 Eur, jis paprašė, kad aš sumokėčiau. Visą kelią namo pykau, namuose verkiau ilgai, kad toks gražus ir protingas, o išnaudojo mane. Atsisveikinau jau su juo mintyse, bet kitą dieną jis man paskambino, paprašė išeiti į laiptinę. Išėjus įteikė rožių puokštę ir davė 150 Eur. Nenorėjau imti tiek daug, bet jis sakė labai atsiprašantis dėl piniginės. Septynerius metus po to draugavome.“

Asta: „Kažkada, būdama trylikametė, susipažinau internete su vaikinuku iš Kauno. Bendravome pusę metų, o tada su klase važiavau į ekskursiją Kaune. Klasiokai nuėjo į „Akropolį“, o aš – į pasimatymą. Taip vienas kitam patikome, kad pasibučiavome. Vos nosies nesusilaužiau. Dabar man 25-eri, už savaitės mūsų vestuvės. Iki šiol prisimename, kaip po pirmojo bučinio ilgai abiem nosis skaudėjo.“

Kamilė: „Vienoje pažinčių grupėje vieną vakarą iš neturėjimo ką veikti, parašiau kvailą įrašą. Iškart atsirado ką veikti – telefonas netilo nuo žinučių. Neatsakinėjau tiems, kurie be fotografijų, bet vienam atrašiau. Net nežinau kodėl. Bendravimas įsisiūbavo, bet atsitiko taip, kad man skubiai prireikė pinigų. Susitikę nebuvome, bet jis man pinigų paskolino ir net pažadėjo atvažiuoti pas mane iš Anglijos. Jo fotografija rėkte rėkė, kad yra nenormalus, stengiausi būti mandagi, nes pagelbėjo finansiškai. Atskrido po dviejų dienų, susitikome, pabendravome. Praėjus metams po to pasimatymo, susituokėme. Turbūt skolos nebeteks grąžinti.“

Žiaurūs

Urtė: „Vienas baisiausių pasimatymų buvo su vaikinu iš „Tinderio“. Kad nėra vienišas, nors bandė meluoti, supratau per 10 min., tad mūsų pasimatymas truko kokias 15 min. Paskui naktį sulaukiau skambučio ir žinučių iš jo žmonos su klausimais, kas aš tokia, kad jos vyras, su kuriuo turi naujagimį, slėpdamas mūsų susirašinėjimą, ją sumušė. Buvo žiauriai nemalonu ir gaila tos moters. Kvailiausia, kad ryte jis man parašė, ar bendrausime toliau. Netyčia po poros mėnesių mieste susitikau jį, bandžiau praeiti nepastebėta, bet nepavyko. Jis, toks nuoširdžiai stebėdamasis, klausė, kodėl neatrašau, nebendrauju.“

Iškrypėliai

Aistė: „Susitikome „Akropolyje“ prie čiuožyklos. Kliunkių kliunkis, bet ėmė klausinėti, kokiomis pozomis noriu būti „padaryta“, kada tai įvyks. Atšoviau, kad niekada neįvyks, tai jis vapaliojo, kad klystu, nes geresnio už jį nerasiu.“

Aura: „Mane toks vienas net labai traumavo. Apsiskaitęs, intelektualus, toks šiek tiek amžiuje buvo, bet kalbėtis man su juo patiko. Įsiprašė į svečius. Sakė, kad trumpam, nes vairuotojas laukia mašinoje. Išėjau arbatos į virtuvę užkaisti, o įėjusi į kambarį, žado netekau – jis, išsitraukęs savo „paukštuką“, žaidžia. Nei bėgti, nei rėkti. O jis baigė, susitvarkė ir, įraudęs kaip burokas, pasakė, kad turi išeiti. Kilimą net išmečiau. Negalėjau žiūrėti į dėmę ir į intelektualaus dėdulės džiūstančius palikuonis ant jo.“