Angle down Atgal

Juodųjų dėmių šalies keliuose – dešimt kartų mažiau

Nors šalį vis dar sukrečia skaudūs ir žmonių aukų pareikalaujantys eismo įvykiai, tačiau bendra situacija šalies keliuose gerėja. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) duomenimis, per dešimtmetį juodųjų dėmių šalies keliuose sumažėjo dešimt kartų. Nepaisant to, saugaus vairavimo specialistai primena, kad svarbiausia vairuojant neatsipalaiduoti, laikytis saugaus greičio ir atstumo.

Dešimt kartų mažiau juodųjų dėmių

Juodąja dėme vadinamas specialiu kelio ženklu žymimas maždaug 500 metrų kelio ruožas, kuriame dėl pačių įvairiausių priežasčių dažniau nei kitose kelio atkarpose fiksuojami įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose žūva arba būna sužeisti žmonės.

Prieš dešimtmetį Lietuvos keliuose buvo apie 250 atkarpų, pažymėtų juodosios dėmės kelio ženklais. Šiandien jų liko apie dvi dešimtis.

Juodųjų dėmių skaičių sumažinti padėjo investicijos į susisiekimo infrastruktūros gerinimą – žiedinių sankryžų, salelių, kitų greičio ribojimo priemonių įrengimas. Ne mažiau svarbus ir augantis vairuotojų sąmoningumas.

Tarp vis dar pavojingų ruožų lieka atkarpos keliuose Vilnius–Utena ir Vilnius–Panevėžys, 4 juodosios dėmės išskiriamos pagrindiniame šalies kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, dar tiek pat – kelyje Panevėžys–Radviliškis–Šiauliai–Telšiai. Likę pavieniai itin avaringi ruožai išsibarstę prie Marijampolės, Tauragės, Raseinių.

Apie pavojingiausius ruožus Lietuvos keliuose įspėja specialus kelio ženklas – trikampis su juodu apskritimu baltame fone raudonais kraštais. Nors vairuotojai, sėsdami prie vairo privalo visuomet būti susikoncentravę į kelią, tačiau įvažiavus į šiuo ženklu pažymėtą zoną, svarbu elgtis ypač atsakingai.

Prie vairo svarbiausia – vairuoti

15 metų profesionalaus lenktyniavimo patirtį turintis, vienas iš „Samsonas Rally Rokiškis“ organizatorių Audrius Gimžauskas dalijasi, kad išsiblaškymas prie vairo lemia skaudžiausius eismo įvykius.

„Užuot sutelkus visą dėmesį į vairavimą, žmonės kalbasi telefonu be laisvų rankų įrangos, užkandžiauja, o kai automobiliu keliaujama su draugais, saugumas kelyje apskritai tarsi nukeliamas į antrą planą. Ir po eismo įvykio išgirdus pasiteisinimą – „nemačiau tos mašinos“ tiesiog nusvyra rankos. Kiekvieno vairuotojo atsakomybė, visų pirma, yra vairuoti saugiai ir tuo metu, kai sėdite už vairo, nieko negali būti svarbiau“, – sako A. Gimžauskas.

Neviršyti greičio limitų, sutelkti visą dėmesį į kelią, užsisegti saugos diržą, nevairuoti, kai esate susinervinę, pavargę ar sergate, važiuoti lėčiau prastomis oro sąlygomis – tai auksinės saugaus vairavimo taisyklės.

„Sunku patikėti, bet dar pasitaiko ir tokių žmonių, kuriems vis dar kyla klausimų, ar būtina saugos diržą segtis sėdint gale. Nors saugos diržas kai kam gali pasirodyti ne toks ir svarbus, tačiau tai yra pati pagrindinė saugumą užtikrinanti priemonė galinti išgelbėti gyvybę. Stiprus ir staigus smūgis į langą ar sėdynę gali sukelti įvairius sužeidimus, o esant itin dideliam smūgiui, žmogus gali ir visai iškristi pro langą. Būtent nuo ko ir apsaugo saugos diržas. Ir nesvarbu, sėdite priekyje ar gale“, – pabrėžia pašnekovas.

Avarinės situacijos keliuose dažnesnės nei lenktynių trasoje

Kitas žymus lenktynininkas, 2018 metų Lietuvos ralio čempionas Giedrius Notkus atkreipia dėmesį, kad saugus ir profesionalus vairavimas visuomet priklauso nuo patirties.

„Nėra tokio žmogaus, kuris nuo pirmos minutės automobilyje jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Patirties įmanoma sukaupti tik daug ir intensyviai dirbant įvairiausiomis sąlygomis, pavyzdžiui, ant slidaus arba šlapio kelio. Deja, bet jaunatviškas maksimalizmas, noras pasirodyti prieš kitus ir, svarbiausia, įgūdžių stoka, lemia tai, kad kai kurie vairuotojai savo tikslo sėkmingai nepasiekia. Neretai vos tik išlaikę vairavimo egzaminą jauni vairuotojai pasijaučia tikrais „profesionalais“, situacijos šeimininkais ir pamiršta, jog dažniausiai automobilyje yra ne vieni“, – sako G. Notkus.

Keliuose svarbu važiuoti saugiu greičiu, galvoti ne tik apie tai, kaip važiuoji pats, bet ir stebėti kitus.

„Atsipalaidavę vairuotojai padaro tikrai labai keistų, visiškai nelogiškų manevrų, tad gal ir skamba paradoksaliai, bet keliuose avarinės situacijos kur kas dažnesnės nei lenktynių trasoje. Vienas pavojingiausių manevrų kelyje – lenkimas, todėl jeigu bent kiek abejojate, geriau nelenkite, o jeigu lenkia jus, jokiu būdu negalima didinti greičio ar kitaip kelti pavojų“, – įspūdžiais dalijasi patyręs lenktynininkas G. Notkus.

Profesionalus lenktynininkas sako pastebintis, kad į virtualią lenktynininko kėdę atsisėdęs „kelių erelis“ dažniausiai suvokia, kiek žalos galėjo pridaryti keliuose, todėl pradeda keisti savo vairavimo įpročius.

Šiandien populiarėjantys vairavimo simuliatoriai, visiems, norintiems patobulinti savo vairavimo įgūdžius, siūlo niekam nedarant žalos ne tik mokytis vairuoti, pažvelgti į save iš šalies, bet ir įsivertinti, ar tikrai taip gerai vairuoji. Visi norintys išbandyti savo jėgas prie vairo ir įsitikinti, kaip elgtųsi sudėtingose situacijose galės tai padaryti rugpjūčio 9–10 d. vyksiančiame „Samsonas Rally Rokiškis“. Čia veiks LAKD inicijuojamos akcijos #branginkgyvybe saugaus eismo paviljonas, kur bus galimybė ne tik išbandyti virtualų vairavimą, bet ir susipažinti su saugaus eismo pagrindais, išgirsti naudingų ekspertų patarimų, nusifotografuoti su lenktynininko apranga bei dalyvauti saugaus eismo viktorinoje ir laimėti prizų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite