REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Kovo 28 d. 09:04

Juodkrantės istorija pristatyta Vilniuje

Neringa

Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


77618

Liudviko Rėzos kultūros centras praėjusią savaitę (kovo 22 d.) Vilniuje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginių erdvėje, pristatė juodkrantiškės istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografiją „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“

Pristatyme dalyvavo pati knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, knygos recenzentė, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė, renginį moderavo Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo pirmininkė prof. Jolanta Elena Zabarskaitė.

Gausiai į renginį susirinkusi publika ir akademinės visuomenės atstovai domėjosi ir pačios Juodkrantės istorija, ir knygos atsiradimo peripetijomis, autorė mielai atsakinėjo į daugybę klausimų, visi džiaugėsi ilgai lauktu išskirtiniu leidiniu.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto - industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba, ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, jau XIX a. pabaigoje pritraukdavusio kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus - Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados, prieplauka, modernus maudyklų ir gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukariu, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį finansavo: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis“.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA