Angle down Atgal

Jubiliejų švenčiantis Antanas Sutkus pagerbtas savo gimtinėje

„Mūsų kraštui garbė, kad turime tokio ryškumo asmenybę, kaip Antanas Sutkus. Jis – ne tik pasaulyje pripažintas fotomenininkas, bet ir labai savitas, įdomus žmogus. Esu jam dėkingas už rodomą pagarbą gimtinei: Kauno rajonui padovanotą fotografijų kolekciją, už albumus, surinktas knygas bibliotekoms, už nuotraukas, kurias išvydus nugara perbėga šiurpuliukai“, - kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas Raudondvario menų inkubatoriuje įvykusiame A. Sutkaus 80-mečiui skirtos parodos atidaryme.

Pagerbti iš Kluoniškių kaimo kilusio Lietuvos fotografijos patriarcho atvyko jo kolegos, bičiuliai, artimieji. Sukaktuvininko kūrybą nagrinėjo ir sveikinimo žodžius tarė Nacionalinės premijos laureatas Aleksandras Macijauskas ir jaunosios fotografų kartos atstovas Artūras Morozovas, filosofas Arvydas Juozaitis, kiti renginio dalyviai.

A.Sutkus prieš keletą metų yra padovanojęs Kauno rajonui 50-ties savo fotografijų kolekciją, kurią galima apžiūrėti Raudondvario menų inkubatoriuje. Rodydama pagarbą iškiliam kraštiečiui, Kauno rajono savivaldybė išleido fotografijomis iliustruotą knygą „Antanas Sutkus. Tarp Ežerėlio miškų ir Zapyškio saulėtekių“, kurią parašė žurnalistė Jūratė Kuzmickaitė.

„Nemuno klonių vaikas, linksmas, pašėlęs, bėgęs šlaitu žemyn, kad galėtų įšokti į garlaivio, atplaukusio iš Kauno, sušiauštą upę. Liesas, maištingo būdo, bet kūrybiškas ir romantiškas paauglys, jau rodantis būsimojo lyderio bruožus. Silpnos sveikatos, tačiau stipraus charakterio jaunuolis, prisiskaitęs knygų apie didelius herojus ir pilnas idealizmo padaryti pasaulį gražesnį ir teisingesnį, nors kol kas pasaulis ne visada jam atsuka šviesiąją savo gyvenimo pusę. Tokį A. Sutkų prisimena Zapyškio ir Ežerėlio apylinkių pievos, miškai, žvyrkeliai, mokyklos koridoriai, kuriais skriejo jo dienos, pakeliui į suaugusiojo gyvenimą“, - pasakojama knygoje.

A.Sutkaus prisiminimai apie pokarį, vaikystę ir mokyklos metus – nesaldūs. Jie mena niūrų Ežerėlio barako kambarį, kuriame gyveno keturios šeimos: alkoholis, barniai, muštynės čia buvo įprasti reiškiniai. Vis dėlto vaikas nežmoniškose sąlygose mėgino rasti grožio ir gėrio krislų, kurie ir atvedė jį į fotografijos pasaulį.

„A.Sutkus – tai pirmiausia gilaus žmogiškumo mokykla. Pažiūrėkite, su kokia meile ir pagarba jis kalba apie savo fotografuojamus personažus. Lygiai taip pat galime pasakyti ir apie kitus vyresnės kartos Lietuvos fotografijos meistrus: Aleksandrą Macijauską, Romualdą Požerskį, Romualdą Rakauską. Galima tvirtinti, kad tai yra išskirtinis Lietuvos fotografijos mokyklos braižas“, - pastebėjo A. Morozovas.

A.Sutkus ne tik priiminėjo sveikinimus, bet ir pats dovanojo dovanas. Savo žemiečiui, V. Makūnui – nuotrauką „Pirmieji baikeriai“, aktorei Virginijai Kochanskytei jos portretą, A.Morozovui - „Aklą pionierių“.

Po to jubiliato laukė dar viena Kauno rajono mero dovana – kelionė laivu iš Kauno į Zapyškį. Laive vėl liejosi prisiminimai, ant albumų raitomi autografai. Šventės dalyviai pasipuošė dizainerio Aleksandro Pogrebnojaus specialiai A. Sutkaus jubiliejui pagamintais marškinėliais.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje A. Sutkus buvo vainikuotas ąžuolo lapų vainiku. Vėl išsirikiavo eilė prie autografų. Šį kartą fotografijų albumus prie krūtinės spaudė vietos žmonės, fotomenininko kraštiečiai. Prieš kelis dešimtmečius darytose fotografijose ne vienas jų aptiko save.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite