Angle down Atgal

JT: pasaulis išgyvena „didžiausią žmogaus teisių nesėkmių kaskadą“

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė pirmadienį paragino „suderintais veiksmais“ padėti atsigauti po didžiausio per kelis dešimtmečius žmogaus teisių padėties pablogėjimo pasaulyje ir, be kitų dalykų, atkreipė dėmesį į padėtį Kinijoje, Rusijoje bei Etiopijoje.

„Kad atsigautume po didžiausios ir sunkiausios per mūsų gyvenimo laiką nesėkmių žmogaus teisių [srityje] kaskados, mums reikia gyvenimą keičiančios vizijos ir suderintų veiksmų“, – prasidedant JT Žmogaus teisių tarybos 47 sesijai sakė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet).

„Itin didelis skurdas, nelygybė ir neteisybė auga. Demokratinė ir pilietinė erdvė mąžta“, – įspėjo ji.

JT žmogaus teisių komisarė išreiškė didelį susirūpinimą dėl padėties virtinėje valstybių, bet nurodė, kad itin didelį nerimą jai kelia pranešimai apie „rimtus pažeidimus“ karo draskomame Etiopijos šiauriniame Tigrėjaus regione, kur badas gresia maždaug 350 tūkst. žmonių.

M. Bachelet atkreipė dėmesį į „neteismines egzekucijas, savavališkus areštus ir sulaikymą, lytinį smurtą prieš vaikus ir suaugusiuosius, priverstinį perkėlimą“, ir sakė turinti „patikimų pranešimų“, kad Eritrėjos kariai vis dar veikia šiame regione.

Kitose Etiopijos dalyse, kur pirmadienį vyksta rinkimai, taip pat esama „nerimą keliančių kruvino etninio smurto ir smurto tarp bendruomenių incidentų“, priverstinio perkėlimo, susijusių su vis didėjančiu susiskaldymu dėl senų nuoskaudų, sakė M. Bachelet.

„Tęsiamas karinių pajėgų dislokavimas nėra ilgalaikis sprendinys“, – sakė ji ir paragino surengti nacionalinį dialogą.

„Šiurpus poveikis“

JT žmogaus teisių komisarė taip pat atkreipė dėmesį į Honkongui primesto nacionalinio saugumo įstatymo „šiurpų poveikį“.

Drakoniškas įstatymas, įsigaliojęs nuo 2020 metų liepos 1 dienos, yra laikomas susidorojimo su Pekino kritikais priemone pusiau autonominiame Honkonge po 2019 metais ten vykusių didžiulių demokratijos šalininkų protestų.

Įstatymu buvo kriminalizuota didelė dalis disidentų veiklos, kai kurios bylos perduotos Kinijos jurisdikcijai. Šis teisės aktas taip pat suteikė valdžios institucijoms naujų įgaliojimų vykdyti tyrimus.

M. Bachelet nurodė, kad „pagal Nacionalinį saugumo įstatymą buvo suimti 107 asmenys, 57-iems oficialiai buvo pareikšti kaltinimai“.

Vėliau šią savaitę turėtų prasidėti pirmos pagal naująjį įstatymą iškeltos bylos teisminis nagrinėjimas, kuris, pasak jos, bus „svarbus Honkongo teismų sistemos nepriklausomybės išbandymas“.

Ji taip pat sakė turinti vilties pagaliau šiais metais apsilankyti Kinijai priklausančiame Sindziango regione. 

„Aš ir toliau tariuosi su Kinija dėl sąlygų šio vizito, įskaitant prasmingą apsilankymą Sindziango uigūrų autonominiame regione, ir tikiuosi, kad šiemet tai pavyks“, – kalbėjo M. Bachelet, atkreipdama dėmesį į „toliau pasirodančius pranešimus apie rimtus žmogaus tiesių pažeidimus“.

Kinija sulaukia vis daugiau tarptautinės kritikos dėl savo politikos šiaurės vakariniame Sindziango regione, kur Jungtines Valstijos kaltina Pekiną vykdant genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui prieš uigūrus.

Mažiausiai vienas milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų yra laikomi regione įsteigtose stovyklose, skelbia žmogaus teisių gynėjai, taip pat kaltinantys Kinijos valdžią verčiant juos per prievartą dirbti. Pekinas šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.

Kremlius tildo jį kritikuojančius balsus

JT žmogaus teisių vadovė taip pat sukritikavo Kremliaus naujausias priemones, beveik nepaliekančiomis erdvės valdžios kritikams ir faktiškai užkertančias galimybes jiems dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.

„Mane gąsdina naujausios priemonės, kurios dar labiau varžo žmonių teisę reikšti kritinę nuomonę ir jų galimybes dalyvauti rugsėjo mėnesį numatytuose parlamento rinkimuose“, – sakė ji.

M. Bachelet priminė apie pastaruosius Rusijos valdžios žingsnius išardant įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno judėjimą.

Maskvos teismas šį mėnesį pripažino A. Navalno įkurtą Kovos su korupcija fondą (FBK), Piliečių teisių gynimo fondą (FZPG) ir regioninių biurų tinklą „ekstremistinėmis organizacijomis“. Pasak JT žmogaus teisių komisarės, šis teismo sprendimas buvo „paremtas neaiškiai apibrėžtais įtarimais dėl bandymo pakeisti konstitucinės tvarkos pagrindus“.

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį „ekstremistinių“ grupuočių darbuotojams, nariams ir rėmėjams dalyvauti parlamento rinkimuose kelerius metus.

„Raginu Rusiją laikytis pilietinių ir politinių teisių“, – sakė M.  Bachelet.

Pasak jos, „įstatymas, suvaržantis išraiškos, taikių susibūrimų ir susivienijimų laisvę, turi būti suderintas su tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir standartais“.

„Aš toliau raginu valdžios pareigūnus užbaigti savavališką praktiką, žymint eilinius asmenis, žurnalistus ir nevyriausybines organizacijas „ekstremistais“, „užsienio agentais“ ar „nepageidaujamomis organizacijomis“, – paragino M. Bachelet.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite