Jos sugrįžo! Sagių istorija – mados istorija

Vilnius
Giedrė Ruginytė-Čepienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Sagė, per savo ilgą istoriją atlikusi ir praktinę, ir dekoratyvinę funkcijas, yra vienas iš seniausiai žmogaus kuriamų aksesuarų. Ir jos grįžo! Jau kurį laiką įvairiausias sages, įsegtas į plaukus, prie apykaklės, V formos iškirptės, juosmens srityje arba gausiai jomis dekoruotus švarkelius ir megztinius, matome aukštosios mados kolekcijose ir ant raudonojo kilimo.

Pati seniausia sagė buvo smeigtuko formos ir atliko praktinę funkciją – turėjo susegti, prilaikyti audinį ar kailį, dengiantį kūną. Kadangi paskirtis buvo tik utilitarinė, sagės buvo labai paprastos ir nedekoruotos. Pirmosios medžiagos, iš kurių buvo gaminamos sagės, buvo kaulas, medis ar akmuo, vėliau – metalas. Sudėtingesnės konstrukcijos sagės, kurias sudarė lankelis ir smeigiamoji dalis, atsirado kiek vėliau. Jas pradėta gaminti iš įvairių, vis brangesnių metalų, imta dekoruoti įvairiais akmenimis. Taigi sagė maždaug nuo XV amžiaus tapo prabangos ženklu, kurį sau leisti galėjo didikai. Ir taip praktinė sagės paskirtis užleido vietą dekoratyvinei ir statuso funkcijoms.

Sages imta puošti deimantais, rubinais ir safyrais, nuo XVIII jų gamybai imtas naudoti stiklas.

XIX amžiaus Viktorijos laikų mada, dengianti kūną iki pat kaklo, buvo itin palanki sagėms. Karalienė Viktorija išpopuliarino raižytas kamėjas (sagės iš brangakmenių, pusbrangių ar paprastų akmenų arba kriauklių su išraižytu iškiliu vaizdu). Be to, labai populiarios tapo sagės plaukams, itin dažnai dovanojamos kaip meilės dovanos. Tuo pačiu laikotartpiu atsirado ir gedulo sagės, segamos į rūbus.

Nuo 1920 m. sage įsitvirtino kaip kostiumo dekoras. Sagės itin paplito, kai buvo pradėtos gaminti ne iš brangiųjų metalų. Prie populiarinimo labai prisidėjo ir Coco Chanel, itin mėgusi jomis puošti rūbus ir puoštis pati.

Per visą XX a. iki XXI pradžios sagė tai vėl išpopuliarėdavo, tai vėl šiek tiek pasitraukdavo iš geidžiamiausių papuošalų sąrašų, bet kaip klasikinis papuošalas visada buvo vienas iš elegancijos ir klasikinio stiliaus elementų (pavyzdžiui, karalienę Elžbietą II oficialioje aplinkoje beveik visada pamatysime su sage, įsegta į paltą, švarką arba suknelę).

Pastaraisiais sagės grįžta įvairiausių formų, segamos įvairiose vietose, įvairių dydžių ir formų. Į rūbą dizaineriai ir stilistai siūlo segti vieną įspūdingą sagę arba daug mažyčių, segti į plaukus, rūbus ar net jomis dekoruoti rankines.

Svarbu – turėti fantazijos!