Joniškiečių pora D. Petrikaitė ir T. Butmonas meilės giją tiesia dviračių takais. Nuotr. iš D. Petrikaitės ir T. Butmono asmeninio albumo.
Angle down Atgal

Joniškiečių pora meilės giją tiesia dviračių takais

Kol dauguma lietuvių tingiai atostogas arba laisvalaikį praleidžia namuose, prie jūros ar gamtoje, joniškietis Tomas Butmonas jau neįsivaizduoja dienos be dviračio. „Automobilį turiu, bet keliauju dviračiu“, - šmaikštauja vyras, kurį dažnai tenka sutikti minantį dviratę transporto priemonę ne tik Joniškio rajono keliais. Per savo gyvenimą sukoręs kone 50 000 kilometrų dviračiu, vyras įsitikinęs – kelionėje svarbiausia motyvacija ir ryžtas pasiekti kelionės tikslą. Jau kurį laiką suplanuotus maršrutus Tomui padeda įveikti jo gyvenimo draugė Daiva Petrikaitė, su kuria šią vasarą vyras planuoja dviračiais keliauti Baltijos pajūriu.

Reikalinga kantrybė

Paskutinius kelerius metus Tomas nemažai keliavo po Lietuvą ir kaimyninę Latvijos Respubliką. Pradėjus važinėtis dviračiu po gimtojo Joniškio apylinkes, kilo noras daugiau pažinti Lietuvą. Nors meilė dviračiui gimė dar vaikystėje, tačiau į pirmą tolimesnę kelionę joniškietis ryžosi leistis prieš devynerius metus. Pasidomėjus, ko reikia pradedančiajam, T. Butmonas atsakė paprastai ir aiškiai: ,,motyvacijos, noro“. Jo teigimu, būtina ir kantrybė, nes dviratis – ne minkštas, patogus fotelis ir jei imsi zirsti dėl spaudžiančios sėdynės, toli nenuminsi. Tad, vardan užsibrėžto tikslo reikia būti kantriam.

Kelionių tikslas – buvimas gamtoje

T. Butmonas pamena, kad pradžioje važinėdavosi Joniškio rajono žvyrkeliais, vedančiais vienkiemių ir mažų kaimelių maršrutais. Jis pastebi, kad Joniškio rajonas nėra turtingas lankytinomis vietomis, bet reikia džiaugtis tuo, ką turime. Pašnekovas išskyrė keletą įdomesnių maršrutų, kuriuos galima įveikti dviračiu. „Patinka minti aplankant vietinį baseino parkelį, toliau judėti Daunoriškių girios link, kur vingiuoja miško keliukai“, - informacija apie vieną vietinį maršrutą dalijasi joniškietis.

Su kiekviena diena noras važinėtis dviračiu stiprėjo. Kaip sakoma, ,,bevalgant kyla ir apetitas“. Tad kartą vyras išsikėlė sau tikslą – per dieną įveikti ne mažiau kaip 300 kilometrų. Pasitaręs su keletu draugų, kurie yra taip pat dviračių entuziastai, T. Butmonas vieną dieną tiesiog sėdo ir mynė. Ant dviračių vyrai sėdo savaitgalį, pasuko Akmenės link, kiti prisijungė pakeliui. Grupė entuziastų patraukė Platelių ežero kryptimi. Šis žygis buvo ne pažintinis, o ištvermės. Grupelė dviratininkų nesigrožėjo apylinkėmis, nes tikslas buvo visai kitas. Per dieną vyrai įveikė daugiau kilometrų nei planavo. Programėlė rodė 340 kilometrų. Tomas teigia, kad ištvermės žygiai yra gerai, bet pažintiniai – kur kas įdomesni. Kita planuota kelionė buvo į Latvijos pajūrį, kur dviratininkai įsikūrė pajūryje. Šią, beveik 300 kilometrų kelionę paįvairino pajūrio keliukai, nuo kurių vėrėsi nuostabaus grožio gamtos peizažai.

Kiekvienais metais – po 10 000 kilometrų

T. Butmonas specialioje, sportui skirtoje programėlėje, fiksuoja įveiktus kilometrus. Anot jo, pernai įveikta 10 000 km, užpernai – 12 000 km. Aktyviai važinėjantis dviračiu joniškietis programėlėje rodo bendrą savo pasiektą rezultatą, kuris įspūdingas - apie 50 000 km. ,,O kiek dar važinėjau iki tol, be programėlės. Pagal kilometrus jau būsiu apvažiavęs žemės rutulį dviračiu“, - juokiasi pašnekovas.

Sporto varžybos nedomina

T. Butmonas yra Šiaulių dviračių mėgėjų klubo ,,VELO Šiauliai“ narys. Žiemą vyras patyrė rimtą kojos traumą, tad kaip pats sako, šie metai skirti ne sportui, o pasivažinėjimui. Joniškietis yra dalyvavęs keliose MTB, Velopeak, Gravel varžybose, tačiau prisipažįsta, kad nėra didelis varžybų fanas. „Nors ir turiu keletą skirtingų dviračių, tarp jų ir sportinių, man labiau patinka ne azartas, o kelionės savo paties malonumui“, - prisipažįsta jis. Praėjusiais metais Europos judumo savaitei paminėti skirtame renginyje, vykusiame Joniškyje, T. Butmonas pelnė antrąją vietą, o jo draugė D. Petrikaitė moterų grupėje tapo nugalėtoja. Nors D. Petrikaitės gyvenime dviratis yra nuo pat vaikystės, tačiau varžybos jos nedomina. ,,Dviratis buvo paprastas, bet tai nesutrukdė pradėti kelionių po vietines apylinkes“, - sako moteris. Neseniai jos programėlėje pradėti fiksuoti kilometrai rodo 4000 skaičių.

Porą suvedė dviratis

Kelionių dviračiu entuziastai Daiva ir Tomas sako, kad jų draugystė prasidėjo taip pat nuo dviračio. „Kartą socialiniame tinkle atkreipiau dėmesį, kad mano draugė Daiva savo profilyje vis publikuoja nuotraukas iš kelionių dviračiu. Aplankytos gražios Lietuvos vietos, įspūdingi gamtos vaizdai. Keletą kartų mindami dviratį susitikome Joniškyje, o vėliau nusprendėme kartu pasivažinėti. Nuo to laiko iki dabar ir važinėjamės kartu“, - šypsosi Tomas. Pora kuria bendrą gyvenimą ir jei tik turi laiko, sėdasi ant dviračių ir keliauja. Jie tvirtina, kad abu serga meilės dviračiui liga ir kasmet vis labiau. Abu renkasi maršrutus, kuriuose – gamta, nematytos vietos. „Mes nebijome iššūkių, mėgstame tyrinėti, pažinti, o ir nuklysti nuo maršruto – ne bėda. Jau šį pavasarį išnaudojame visus gero oro savaitgalius, aplankėme Naisius (81 km), Pakruojį (40 km), Žagarę (104 km), Kuršėnus (55 km), Pagramančio regioninį parką (47 km), Krekenavos regioninį parką (61 km) ir kitas lankytinas vietas“, - apie savo keliones dviračiu pasakoja pora.

Išgelbėtas keturkojis

Prieš keletą dienų Daiva ir Tomas važinėjosi dviračiu. Už Bariūnų kaimo, ant plento pamatė besiblaškantį jauną šunelį, kuris vos keletą kartų nepapuolė po automobilio ratais. Joniškiečiai nepaliko nelaimėlio bėdoje ir jį prisijaukinę parsivežė dviračiu į Joniškį. Socialiniame tinkle pora paskelbė informaciją apie ieškomus keturkojo šeimininkus, tačiau jo niekas nepasigedo. Tuomet šuneliui pradėta ieškoti naujų namų ir mylinčių šeimininkų. Paieškos ilgai netruko, nes šunelį priglausti panoro viena šeima. D. Petrikaitė ir T. Butmonas džiaugiasi, kad kartais jų kelionės būna labai prasmingos, nes jų metu kažkas suranda namus ir mylinčius šeimininkus.

Kelionėse dviračiu nuotykių neišvengsi

T. Butmonas teigia, kad daugiausia įspūdžių galima patirti keliaujant pajūriu, nors ir kitose kelionėse pasitaiko nuotykių. Prakalbus apie nuotykius, pora prisiminė vieną istoriją iš savo patirties. „Po sunkios darbo dienos nutarėme aplankyti kaimyninę Latviją. Ilgai nedvejodami, pasirinkome Lielupės upės pakrantę. Keliaujant paupiu mūsų navigacija rodė nuostabų keliuką, kuris vedė Bauskės link. Juo ir pasukome, tačiau mindami dviratį pastebėjome, jog tas keliukas virto į siaurą takelį, kuris ėjo vis siauryn ir siauryn. Galų gale prieš mūsų akis atsivėrė rudeninių pupų laukas...Mes aklai pasitikėjome navigacija ir tikėjomės, kad tas pupų laukas greitai baigsis, tačiau jis vis nesibaigė, o tik tankėjo“, - pasakoja Daiva. Apsisukti ir grįžti buvo vėlu, nes didžioji dalis kilometrų įveikta. ,,Karštis, puolantys uodai, kojas draskančios pupos gąsdino ne juokais, bet Daiva nepasidavė, o tik šyptelėjo ir toliau tempė dviratį iš paskutinių jėgų. Tada supratau, kad tik tokioje situacijoje galima pažinti žmogų ir suprasti, kad sutikau tinkamą kelionių ir gyvenimo partnerę“, - prisiminimu dalijasi Tomas. Įveikę pupų lauką, joniškiečiai užklydo pas vietinę gyventoją, nuo kurios namų atsivėrė puikus vaizdas - ant upės kranto stūksojo pilies griuvėsiai. ,,Vaizdai atpirko visas mūsų kančias. Numynėme nedaug, bet patyrėme tikrai daug. Tą kelionę turbūt ilgai prisiminsime“, - šypsosi D. Petrikaitė.

Ateities planais, kuriuose, žinoma, daug suplanuotų kelionių maršrutų, pora nedrįsta per daug dalintis, nes šalyje situacija greitai keičiasi. Jei tik epidemiologinė situacija šalyje ir pasaulyje nepablogės, Daiva ir Tomas jau šią vasarą planuoja savo žygius dviračiu. Vienas jų – kelionė į Estiją keliaujant pajūriu, antrasis – kelionė dviračiu aplink Lietuvą, o kiti – kol kas jų mintyse.  

comment Skaitytojų komentarai (1)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite