Angle down Atgal

Joninių šventė Ceikiniuose

Ir kokios gi buvo tos Joninės Ceikiniuose? Paprastos, bet smagios – lyg užsakytas puikus oras, geros nuotaikos ir smagi muzika.

Prieš renginį šaunosios Ceikinių kaimo mergaitės Gabija ir Lukrecija pasitiko visus pagal Joninių papročius - su rasos vandeniu. Tiesiog atsižvelgiant į situaciją dėl pandemijos, nors ir baigėsi karantinas, jos visiems dalyviams dezinfekavo rankas dezinfekciniu skysčiu.

Šventė prasidėjo smagia daina su vaidybiniais elementais apie Joną ir uzboną, kurią dainavo vietinis moterų kolektyvas. Renginio vedėjai Ema ir Alvydas kalbėjo apie Joninių papročius ir tradicijas. Gerbiamam seniūnui Sauliui Zebolevičiui įžiebus Joninių laužą ir pagal papročius senovėje minimas stebules, buvo linkima, kad šie metai Ceikinių krašte būtų derlingi, gausūs, o žmonės būtų sveiki ir laimingi.

O kaip gi be Jonų ir Janinų sveikinimų?

Seniūnas Saulius Zebolevičius, bendruomenės pirmininkė Onutė Martinėnienė bei kultūros ir laisvalaikio organizavimo specialistė Ema Trapikienė pasveikino Jonus ir Janinas vainikais iš ąžuolų, Joninių saldėsiais. Onutė pakvietė visus Jonus ir Janinas prie laimės šulinio. Turėjome ir Rasą, kadangi Joninės kitaip vadinama Kupolinėmis arba Rasų švente, tai mūsų Rasa išsitraukė prizą iš laimės šulinio ir įteikėme puokštę.

O tokį nuostabų vakarą muzika ir dainomis susirinkusius žiūrovus džiugino jaunieni šio krašto muzikantai Jaunius ir Judita Čibirai. Kanklių stygomis ir akordeonu išgauta nuostabi melodija palietė kiekvieno širdį. Ačiū mūsų muzikantams, tikimės, kad ateityje jie mus dar ne kartą džiugins gražiomis melodijomis. Dainas dovanojo ir vietinis folkloro kolektyvas, juokingą pasakojimą pasakojo pasakorė Janina Tuskenienė, kuri Druskininkuose buvo pripažinta glauniausia pasakore. Na, o visą Joninių vakarą vainikavo muzikantas Petras Bernatavičius, kuris, kaip pats sakė, jog čia, mūsų Ceikiniuose, dainavo iš „dūšios“. Dėkojame šiam muzikantui už nuostabias dainas ir lauksime ateityje sugrįžti pas mus.

Renginio metu turėjome ir ne vieną užduotį. Tam buvo sudaryta speciali komisija, kitaip praminta trigalviu slibinu. Kodėl? Todėl kad komisijos nariai - svarbiausi kaimo žmonės -seniūnas Saulius Zebolevičius, seniūnaitė Sigita Musčinskienė bei bendruomenės pirmininkė Onutė Martinėnienė. Karūnuotas anekdotų karalius Egidijus, kurį išrinko komisija. O vainikų pynimo rungtyje komisijos verdiktu gražiausią vainiką nupynė, medalį ir prizą gavo Justina ir Ramunė su mažąja Auguste. Ačiū merginos, labai dailus vainikas. O Raimonda ir Donatas buvo atsakingi už vainikų mėtymą. Suskaičiavus rezultatus paskelbta nugalėtoja Joneta kuriai ir atiteko prizas. Be šių rungčių viso renginio metu tiek vaikai, tiek suaugę galėjo laiką leisti Donato ir Raimondos draugijoje užduočių zonoje. Bėgimas „milžino pėdomis“, kankorėžių mėtymas, virvės traukimas, vainikų mėtymas – paprastos, bet kartu ir smagios užduotys, į kurias įsitraukė nemažai norinčių dalyvauti. Ateityje planuojame šią zoną praplėsti. Kartais tai, kas paprasta, nebūtinai yra prasta.

Na, o mūsų Joninės Ceikiniuose buvo ne tik Joninės. Turėjome ir krikštynas. Kokias? Jau ilgą laiką Ceikiniai turėjo vietinį moterų kolektyvą „Babutės kuperkas“, pasikeitus kultūros ir laisvalaikio organizavimo specialistei buvo aptarta tolimesnė veikla ir moterys nusprendė jog nori keisti pavadinimą į „Serbenta'“. Tad sugalvojome oficialiai perkrikštyti moteris. Seniūnas Saulius Zebolevičius tarė žodį apie šias moteris, jų veiklą, palinkėjo sėkmės ir įsegė rankų darbo seges-serbentus, kuriuos padarė Ema. Šmaikšdaudami net gi sudarėme komisiją (Dalia, Rima, Onutė, Saulius ir Ema) kuri patvirtino krikštą diplomu. Diplomus moterims įteikė Onutė ir gražiais žodžiais palinkėjo sėkmės tolimesnėje veikloje. O kaip krikštynos be svarbiausio ritualo – vanduo, duona ir druska. Pabaigoje žodį tarė Ema, kuri pajuokavo, jog per vedybas jauniesiems spaudžia sūrį, o ji krikštynų proga ne spaudė, o virė serbentų uogienę. Kiekvienai įteikdama po uogienės stiklainiuką ir serbentų kekę - puokstelę Ema pasidžiaugė moterimis, jog jos puoselėja tarmę, dainuoja žmonėms, jog į kolektyvą grįžo prieš kurį laiką išėjusi moteris. Taip pat paminėjo, kad serbentų kekė dar neužpidyta ir tikisi, jog ateityje kolektyvas pagausės. Na, o kodėl Serbenta? Į šį klausimą buvo atsakyta renginio metu. Jei moterys norės, jos galės dainuoti karštas, aistringas dainas, tokias kaip raudonieji serbentai, liūdnomis progomis liūdnas, nostalgiškas dainas tokias, kaip juodieji serbentai, na, o dainuodamos tokias lyrines, lengvas dainas bus kaip geltonieji serbentai. Vienu ar kitu atveju jos bus universalios, ir pasiruošusios visuomet džiuginti visus tarmiškomis ir ne tik dainomis. Ačiū šioms nuostabioms moterims už tai, kad jos yra.

Tariame Ačiū visiems visiems. Mergaitėms Gabijai, Tajai, Lukrecijai, kurios padėjo kupliauti ir rinkti žolynus, o renginio metu padėjo pinti vainikus.o Alvydui ir Raimondai dėkojame už pilną automobilį paparčių ir lubinų. Ačiū padėjusiems pinti Joninių vainikus – Daliai, Almai, Rimai, Laimai, Alvydui, Raimondai, Daivai. Kaip gi nepadėkoti už užduočių zoną atsakingiems Raimondai ir Donatui. Jie taip pat įamžino renginį fotografijomis. Ačiū. Ypatingai AČIŪ rėmėjams ūkininkams Smagurauskams, verslininkams Musčinskams, nuostabioms moterims Almai Pachomovai, Rimai Kindurienei, Daliai Trapikienei, Onutei Martinėnienei, Janinai ir Laimai. Ačiū, ačiū ir dar kartą ačiū. Visiems, kurie atvykote, kurie buvote, pravažiuodami sustojote pas mus. Šokote, dainavote. Jonams ir Janinoms, kad atėjote į Jums skirtą šventę.

Taigi, Mūsų Joninės Ceikiniuose. Paprastos ir šiltos. Tikros ir saulėtos. Joninės be lietaus.

Iki kitų metų, lauksime sugrįžtant.

Kultūros ir laisvalaikio organizavimo specialistė Ema Trapikienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite