„Jonavos grūdų“ vadovo atranka paskelbta po to, kai bendrovės valdyba, gavusi 2017–2020 metų veiklos teisinio audito išvadas, dėl neūkiškumo atleido įmonės vadovą, o didžiausia bendrovės akcininkė – Žemės ūkio ministerija – kreipėsi į teisėsaugą dėl turto švaistymo ir piktnaudžiavimo.

„Esu sukaupęs daugiau negu 20 metų patirtį grūdų versle, todėl nereikės ilgai gilintis į bendrovės veiklą bei procesus. Artimiausiu metu galėsime skirti pagrindinį dėmesį bendrovės strategijos ir ilgalaikių tikslų atnaujinimui.

Esu tikras, kad valstybės valdomo kapitalo įmonės gali tinkamai ir efektyviai veikti rinkos sąlygomis, todėl didžiausią dėmesį skirsiu sklandžiai, efektyviai bei pelningai bendrovės veiklai užtikrinti“, – ŽŪM pranešime cituojamas naujasis „Jonavos grūdų“ direktorius D. Karpavičius.

Daugiau kaip 70 proc. bendrovės „Jonavos grūdai“, kuri teikia valstybės maisto rezervo saugojimo paslaugas ir kartu veikia rinkoje, akcijų valdo Žemės ūkio ministerija, apie 25 proc. priklauso bendrovei „Agrokoncerno grūdai“, likusios – smulkiems akcininkams.

Bendrovė rinkoje teikia grūdų elevatoriaus paslaugas, kurios apima grūdų priėmimą, pirminį apdorojimą, saugojimą, krovimą bei vykdo prekybą grūdinėmis kultūromis, rapsais. „Agrokoncerno grūdai“ yra didžiausias elevatoriaus paslaugų pirkėjas, tačiau paslaugomis naudojasi ir kitos įmonės.

Nors remiantis teisės aktais „Agrokoncerno grūdai“, būdami bendrovės akcininkas, paslaugas turėtų įsigyti rinkos kaina, teisinis auditas atskleidė, kad įmonė „Agrokoncerno grūdai“ paslaugomis naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, kurios buvo sudarytos jiems vieninteliams, atkreipia dėmesį Žemės ūkio ministerija.

Įmonė už grūdų priėmimą, iškrovimą ir saugojimą mokėjo tiek, kiek kai kurie kiti paslaugų pirkėjai vien už grūdų priėmimą ir iškrovimą. Auditas nustatė, kad nuolaidų „Agrokoncerno grūdams“ vertė siekia tiek, kiek valstybė „Jonavos grūdams“ sumokėjo už grūdų rezervo saugojimą.

ELTA