REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Kovo 25 d. 14:26

Jau prieš šimtą metų vienijosi dėl moterų apšvietimo

Vilnius

Valdyba. Lietuvių katalikių moterų draugijos centro valdyba 1929 metais, viduryje – pirmininkė Magdalena Draugelytė-Galdikienė.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


32471

1918 m., priimant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, moterys buvo išstumtos iš Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. XX a. pradžioje lietuvės jau kovojo dėl savo teisių, lygiai su vyrais kūrė Lietuvos valstybę, bet ir toliau nebuvo kviečiamos dalyvauti Tarybos veikloje. Tai reiškia, kad Vasario 16-oji moterims buvo ne tik kovos su išore, bet ir vidiniu tamsumu, neišsilavinimu, diskriminacija rezultatas. Viena stipriausių organizacijų – Lietuvių katalikių moterų draugija (LKMD), kurios skyrių buvo ir Šiaulių regione. Ką gi veikė aktyvios regiono moterys?

Ignoravimą aktyvios moterys suprato kaip moterų pažeminimą

1907 m. pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo metu nuspręsta įkurti bendrą Lietuvių moterų sąjungą. Deja, nepavykus katalikiškų ir liberalių pažiūrų moterims susitarti, 1908 m. Kaune įkurta atskira Lietuvių katalikių moterų draugija.

LKMD tikslu įvardyta: „Suvienyti lietuves katalikes moteris bendram kultūriškai visuomeniškam darbui dėl moterų apšvietimo, doros ir ekonomiškos jų gerovės pakėlimo; išrišti moterų klausimą pagal katalikų Bažnyčios mokslą.“

1908 m. LKMD įkūrė Mergaičių amatų ir namų ūkio vedimo mokyklą, kurioje iki karo išsilavinimą įgijo apie 200 merginų.

Nuo 1910 m. LKMD leido laikraštį „Lietuvaitė“, kurio nominalia redaktore buvo Teresė Kubilinskaitė. Iki Pirmojo pasaulinio karo draugijos skyrių įsikūrė Vabalninke, Marijampolėje, Lioliuose, Mosėdyje, Nemunėlio Radviliškyje, Biržuose, Šėtoje, Troškūnuose, Linkuvoje.

Deja, Pirmojo pasaulinio karo metais draugijos įstaigos buvo nusiaubtos. Mokykloje apgyvendinti vokiečių kareiviai, įranga sunaikinta. Vokiečių okupacijos metais visuomeniškai veikti buvo beveik neįmanoma, tačiau 1917 m. vasarą pas kunigą Povilą Januševičių susirinkusios moterys: Konstancija Jakovickienė, Šliūpienė (Roko Šliūpo žmona), Jadvyga Naujalytė (būsimoji Dailidienė, Juozo Naujalio duktė), Jankauskienė bei Pranciška Pikčilingienė, tarėsi, kaip atgaivinti draugijos veiklą.

1917 m. draugijos prašymu iš vokiečių okupacinės valdžios gautas Karmėlavos dvaras, kuriame įsteigta Mergaičių žemės ūkio mokykla.

Nepaisant aktyvios veiklos, nė viena moteris nebuvo pakviesta į Vilniuje sušauktą lietuvių konferenciją, todėl ir išrinktoje Lietuvos Taryboje nebuvo nė vienos moters. Dėl šios priežasties nebuvo nė vienos moters parašo ir po Vasario 16 d. nepriklausomybės deklaracija.

Tokį valstybiniu lygiu moterų ignoravimą aktyvios moterys suprato kaip moterų pažeminimą.
1918 m. vasario 17 d. Kaune vykusiame LKMD visuotiniame susirinkime pasakyta feministinių kalbų ir priimta rezoliucija, kurioje reikalauta, kad į Lietuvos Tarybą kooptavimo keliu būtų pakviestos ir moterys. Ši rezoliucija įteikta Lietuvos Tarybai.

katalikiu-moteru-draugijos.jpg

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, draugija sparčiai plėtėsi. Per 1919 m. draugijos skyrių skaičius Lietuvoje išaugo iki 39, o draugijos uždarymo išvakarėse 1940 m. narių skaičius siekė daugiau nei 40 000.

Draugija įsteigė ir daugiau žemės ūkio mokyklų mergaitėms: Rietave, Balbieriškyje, Vabalninke ir kitur.

1929 m. buvo įsteigta ir LKMD mergaičių globos sekcija, o katalikės įsteigė darbo paieškos tarpininkavimo biurą. Metai po metų buvo steigiamos įstaigos: Darbo namai, kuriuose galėjo apsistoti į miestą atvykusios darbo ieškančios merginos, Motinos ir vaiko globos namai Žaliakalnyje, kuriuose buvo priimamos paskutiniais nėštumo mėnesiais vyrų paliktos moterys.

Moterų katalikių veikla regiono miesteliuose

Lietuvių katalikių moterų draugija leido savo leidinį „Tiesos ir meilės tarnyboje“. 1933-iaisiais išleistame leidinyje, kurį redagavo Ona Beleckienė-Gaigalaitė, rašoma, kad draugijos moterys daug dirbo ir Akmenėje, Gruzdžiuose, Joniškyje, Kelmėje, Kražiuose, Kuršėnuose, Linkuvoje, Lioliuose, Radviliškyje, Pakruojyje, Rozalime, Šiauliuose, Užventyje, Viekšniuose ir kitur.

Akmeniškės pateikė rezoliuciją dėl nelygių moterų teisių

Akmenėje Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius įsteigtas 1920-ųjų pavasarį. Dar pirmajame susitikime skyriaus narėmis tapo net 180 moterų, o susirinkimai vyko kas mėnesį.

„Kiekviename susirinkime buvo referatai, skaitymai, deklamacijos, dainos. Susirinkimus lankė ne tik nariai kuo skaitlingiausiai, bet ir pašaliniai žmonės. Skyrius aktyviai prisidėjo prie rinkimo aukų Lietuvos kariuomenei. Surinktos aukos buvo įduotos Gynimo komitetui. Rūpintasi šeimininkavimo kėlimu, vaikų auklėjimu. Iš tų sričių buvo suruošta keliolika paskaitų. Buvo kreiptasi į centrą, kad nurodytų arba išleistų literatūros apie auklėjimą, sveikatą, ūkį suprantamu ir prieinamu kaimo moterims stiliumi. Surengti keli vakarai ir gegužinė.

1920 m. rugsėjo 20 d. per skaitlingą susirinkimą buvo iškelta rezoliucija dėl sulyginimo moterų civilinių teisių. Rezoliucija yra šitokia: „L. K. Moterų Dr-jos susirinkimas, apsvarstęs nelygias moterims civilines teises, nutarė per moteris atstoves Seime reikalauti, kad būtų pakeisti tie įstatymų punktai, kurie normuoja tėvų palikimą vaikams, sulig kurių tėvams mirus, mergaitė, jeigu turėjo brolį, gauna tik vieną septintąją dalį tėvų turto.“ Rezoliucija buvo nusiųsta moterims atstovėms Seime ir L. K. Moterų Draugijos Centro valdybai.“

Beje, akmeniškės katalikės ataskaitoje nurodė, kad kai gaisras sunaikino draugijos išlaikomą Mergaičių žemės ūkio mokyklą Karmėlavoje, mokyklai atstatyti Akmenės miestelyje buvo surengta vieša rinkliava. Jos metu surinkta ir valdybai perduota net 540 auksinių.

Gruzdiškės: „Pakreipti veikimą į blaivinimo“

LKMD Gruzdžių skyrius įkurtas 1923 m. Pirmininkėmis buvo Skabeikaitė ir mokytoja Šležienė. Skyriaus pastangomis buvo įkurta arbatinė, tačiau pradžioje skyrius buvo silpnas. Tik kai 1928 metais atvažiavo kunigas S. K. Jiutas, buvo perrinkta valdyba ir veikla sustiprėjo.

Atsirado 50 narių, o skyrius rūpinosi „pakreipti veikimą į blaivinimo, auklėjimo ir namų ruošos sritis. Susirinkimai daromi kas mėnuo. 1929 metais įsigyta organizacinė vėliava, kuri kainavo 217 litų“.

Moterys rengė šventes, iškilmingus pietus, per kuriuos buvo pasakyta daug gražių kalbų. 1931 metais buvo surengta loterija. Pelno dalis – 150 litų – paskirta parapijos salei statyti.

Kai skyriaus narėmis buvo 150 moterų, jos įkūrė savo knygyną. „Nariai uoliai skaito įvairius katalikiškus laikraščius, pirmiausia savo organą „Moterį“, – rašoma skyriaus veiklos apžvalgoje.

Joniškietės įkūrė skalbyklą

LKMD Joniškio skyrius įsikūrė 1921 m. lapkritį. Per dvejus metus narių padaugėjo nuo 84 iki 142.

Išnuomotame name skyrius įkūrė viešbutį-arbatinę, kuriame nebuvo svaigalų. Pasibaigus nuomos sutarčiai ir negavus tinkamų patalpų, viešbutis-kavinė 1926 metais buvo likviduotas.

1924 metais skyrius surengė maldininkų ekskursiją į Šiluvą, vėliau – į Žemaičių Kalvariją ir Lygumus.

Skyrius kasmet vasarą švenčia metinę šventę, puošia bažnyčią. Po vienos tokios šventės 1925-aisiais buvo surengti iškilmingi pietūs, kuriuose dalyvavo net 300 asmenų.

Buvo surengtos dvi loterijos ir du vieši vakarai, iš kurių gauta nemažai pelno. Skyrius įsigijo dvi vėliavas, iš kurių vieną – bažnytinę, ir už 1 250 litų Joniškio bažnyčiai įrengė iškilmingoms procesijoms rožančių. Nusiųsti keliasdešimt litų aukų centro valdybos išlaikomoms mokykloms.

Moterys platino ir rėmė spaudą. 1928 metais „Moteriai“ palaikyti paskyrė 50 litų.

1929 metais Joniškyje buvo įsteigta skyriaus vardo skalbykla. Dėl mažos patirties skalbykla nenešė pelno, tad buvo uždaryta.

„Kasoje yra virš 300 litų pinigų. Skyriaus pirmininkė – P. Leparskienė, nariai – V. Gaigalienė, Gaputytė, L. Gaigalienė, Kamantauskienė ir Petraitienė. Šiais metais narių užsimokėjusių yra 90, visos yra tikros katalikės, dirba bendrą draugijos darbą“, – rašoma ataskaitoje.

Kelmėje – elgetų ir varguomenės šelpimas

Kelmėje skyrius buvo įkurtas 1925 metais Kražių rajono rūpesčiu. Iš pradžių skyriaus veiklą palaikė Ieva Pikturnienė, kuri „socijalistinei valdžiai paėmus valstybės vairą į savo rankas, būdama valstybės tarnautoja, iš draugijos turėjo išeiti. Vėliau ji grįžo ir aktyviai dirbo, pirmininkaudama skyriui iki 1931 m.“

Skyriaus narių skaičius kito nuo 38 iki 138. Aktyvios moterys šelpė elgetas ir skurdžius, teikė moralinę ir materialinę paramą. „1927 m. surengtos pavargėliams ir neturtingiesiems Kūčios. Kūčiose dalyvavo 115 asmenų. Taip pat rūpinosi apleistų ligonių slaugymu“, – rašoma ataskaitoje.

Kelmiškės taip pat rengė susirinkimus, paskaitas, vakarus, šventes, įsigijo vėliavą. Teigiama, kad skyrius norėjo labai daug ką nuveikti, tačiau trūko žmonių.

„Skyriaus veikimą būtų galima labiau išplėsti, bet trūksta inteligentinių pajėgų. Dabar dirbama, kiek pajėgiama“, – rašo kelmiškės.

Kražiuose – abstinenčių sekcija

Kražiuose skyrius įkurtas 1919 m., pradžioje jame buvo 35 narės. Moterys surengė rankdarbių parodą, įsteigė knygyną ir krautuvę. 1925 m. buvo surengta ekskursija į žemės ūkio parodą.

„Įsteigta vieša skaitykla. Protestuota prieš traktieriaus įsteigimą Kražiuose. Blaivinimo idėjai plėsti prie skyriaus įkurta abstinenčių sekcija. Skyriui ilgai pirmininkės pareigas ėjo Folkmanaitė. Daug padėjo ir vietos mokytojos“, – rašoma ataskaitoje.

Kuršėnuose moterų susirinkimams negauta leidimų

Kuršėnuose aktyvios moterys katalikės skyrių įkūrė 1922 metais. Pirmaisiais metais skyriuje buvo 114 narių.

„Laikytos paskaitos: „Moterys turi lygias teises su vyrais“, „Moterys senovėje“, „Moterys pagonijos ir krikščionijos laikais“, „Vaikų auklėjimas“, „Moterų organizacijų reikalingumas“, „Šeimos įtaka“, „Vyriškumas“, „Moters svarba šeimoje“. Tais pačiais metais skyrius suruošė vakarą su loterija“, – rašoma ataskaitoje.

Kuršėnų skyriaus pirmininkė buvo Vesteraitė, 1928 metais – S. Norvaišaitė.

„Šiais metais skyrius labai susirūpinęs katalikiškos spaudos platinimu. Suruošė kelis vakarus, kurių pelnas buvo skirtas spaudos reikalams. (...) 1930 metais sušaukti 3 susirinkimai, nes daugiau negavo leidimų“, – rašoma kuršėniškių ataskaitoje.

(Bus daugiau)

SRTF logo



REDAKCIJA REKOMENDUOJA