Autoriaus archyvo nuotr.
Angle down Atgal

Jau 102 kartą švęsime Vasario 16-ąją

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.

Štai Vasario 16-ąją švęsime jau 102-ąjį kartą. Tad koks jausmas užlieja širdis tų, kurie sulaukę brandaus amžiaus ir kovoję už laisvę šiandien gali laisvai švęsti?

Prisimenu pokarį, kai atėjus šiai garbingai dienai tai vienur, tai kitur pasirodydavo lietuviškos vėliavos. Kagėbistai iš kailio nerdavosi ieškodami tų, kurie išdrįsdavo kur nors iškelti mūsų valstybės simbolį.

Bėgo metai, suaugau ir aplinkybių priverstas turėjau palikti savo tėvynę. 1955 metais sausio 25-osios vakarą tėvas mane palydėjo iš Šiaulių glž. stoties į Vilnių. Gaila buvo palikti namus, bet kito kelio nebuvo.

Vasario pradžioje išlipau su šimtais kitų Aktiūbinsko glž. stotyje Kazachijoje. Aš nieko nežinojau, kas manęs laukė. Ir štai Vasario 16 d., vienas lietuvis priėjo ir paklausė, ar aš žinau kodėl ši diena yra mums tokia brangi?

Aš jam paaiškinau, kad daug esu perskaitęs smetoninių laikų įšleistų knygų, apie šią diena ir lietuvių kovas už nepriklausomybę. Paspaudė man ranką ir pakvietė eiti kartu su juo. Pasirodo, viename bute buvo susirinkę keletas lietuvių šios šventės proga. Taigi, pirmą kartą dalyvavau šios šventės minėjime svetimame, toli nuo tėvynės krašte.

Bėgo metai, teko pabūti jūreiviu Barenco jūroje, atitarnauti sovietinėje kariuomenėje Karelijos žemėje ir iš kariuomenės patekau į kalėjimą. Mat būnant armijoje subūriau būrelį lietuvių, kurie troško laisvos Lietuvos.

Nuteisė karo tribunolas 6 metams sovietinių konclagerių. Būnant nelaisvėje visi lietuviai sulaukę šios dienos pasveikindavo su šia švente vienas kitą. Ne visi buvo karšti patriotai, bet tokių buvo labai mažai. Mes visi tikėjome, kad ateis tokia diena, būsime laisvi ir garbingai švęsime savo valstybines šventes.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite