J. Šuklinas apie gyvenimą netekus olimpinio medalio: tik laiko klausimas, kada pinigus teks grąžinti

Utena
Jevgenijus Šuklinas Londono žaidynėse iškovojo sidabro medalį/Sauliaus Ramoškos nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Kas naujo buvusio kanojininko Jevgenijaus Šuklino, kuris Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sprendimu turėjo grąžinti 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse iškovotą sidabro medalį, gyvenime? Ar sportininkui teko ir valstybei grąžinti išmokėtą beveik 58 tūkst. eurų premiją, o Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) – padovanotą BMW trečiosios klasės automobilį, tuomet kainavusį apie 49 tūkst. eurų?

Pasak J. Šuklino, taškas jo dopingo byloje nepadėtas: jis dar nėra gavęs Tarptautinės kanojų federacijos (ICF) galutinio sprendimo. Iš pradžių ICF jį diskvalifikavo ketveriems metams, po apeliacijos šis terminas staiga sumažėjo iki 2 metų, tačiau daugiau jokios informacijos nesulaukta.

„Sėdžiu ir laukiu, kuo viskas pasibaigs. Tik žurnalistai paskambinę primena visa tai“, – šypsojosi jau antrą kadenciją Visagino savivaldybės taryboje dirbantis J. Šuklinas.

Šokiruojanti žinia

2019 m. birželio 12 d. IOC išplatintame pranešime buvo teigiama, jog iš 2012 m. Londono olimpinių žaidynių vicečempiono J. Šuklino bus atimtas sidabro medalis, o pasiektas rezultatas – anuliuotas. Tokį sprendimą po B mėginio tyrimo rezultatų priėmė IOC disciplinarinė komisija, kurią sudarė komisijos vadovas Denisas Oswaldas, Gunilla Linderg ir Juanas Antonio Samaranchas jaunesnysis. Sportininkas komisijos buvo įpareigotas grąžinti iškovotą sidabro medalį, diplomą ir kanojų 200 m sprinto distancijos dalyvio ženkliuką.

Nemalonumai karjerą baigusį sportininką atsivijo 2019-ųjų vasario mėnesį, kai J. Šuklinas gavo Tarptautinės tyrimų agentūros (TTA) laišką. Jame lietuvis buvo apkaltintas dopingo vartojimu per Londono žaidynes. Pranešta, kad sportininko B mėginys sutampa su A mėginio rezultatais. J. Šuklino mėginyje buvo rasta draudžiamo preparato dehidrohlormetiltestosterono.

Medalį ir ženklelį grąžino

Už IOC disciplinarinės komisijos sprendimo įvykdymą Lietuvoje buvo atsakingas LTOK.

Kaip Alfa.lt sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, J. Šuklinas 2019-ųjų rudenį grąžino olimpinį medalį ir dalyvio ženklelį, o diplomo, kuris skelbia, kad kanojininkas yra Londono olimpiados antrosios vietos laimėtojas, neberado – šis kažkur pradingęs. Taip J. Šuklinas tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, iš kurio buvo atimtas olimpinis medalis.

Visa tai LTOK persiuntė IOC, o šis apdovanojimus perdavė rusui Ivanui Štiliui, kuris Londono žaidynėse liko trečias. Bronzos medalis įteiktas ketvirtąją vietą užėmusiam ispanui Alfonso Benavidesui. Jam tai buvo pirmasis karjeroje olimpinis apdovanojimas.

Kovoti niekas nepadėjo

„Sportininko gyvenimas – vien iššūkiai. Būna daug pralaimėjimų galbūt dėl vienos pergalės. Tas pats ir šiuo atveju – buvo stiprus ir netikėtas smūgis, – taip J. Šuklinas apibūdino visą situaciją. – Aišku, gyvenimas nesustojo. Iš to gavau tik pamokų ir einu toliau.“

2016 m. profesionalaus sportininko karjerą baigęs J. Šuklinas sakė bandęs kovoti, tačiau nuleido rankas, pamatęs, kaip sistema veikia, – su ja kovoti be pagalbos, be stiprios jėgos ir pinigų neįmanoma.

„Šiuo atžvilgiu esu nusivylęs. Sportininkai yra reikalingi tik tada, kai parveža medalius, o kai atsiranda problemų, visi nori sportininką pamiršti, apie tai nekalbėti ir nesuteikti jokios pagalbos. Niekas nebandė manęs palaikyti. Net ir tie, kurie būdavo šalia ir deklaruodavo, kad mano pasiekti rezultatai yra ir jų. Visi nuo manęs nusisuko. Žinoma, nusivyliau. Visa tai suvokęs nutariau vienas kovoti. Bet paskaičiavau, kad tai man gali kainuoti labai brangiai“, – Alfa.lt teigė buvęs kanojininkas.

„Tarptautinė federacija mane diskvalifikavo ketveriems metams, – pasakojo J. Šuklinas. – Parašėme jai, kad tai nesąmonė. Tada diskvalifikaciją sumažino iki dvejų metų. Kyla klausimas, kokiu pagrindu sumažino pirmą terminą. Jei sumažino, vadinasi, kažkas kažkur yra negerai. Jokių paaiškinimų nesulaukiau. O antrą kartą sprendimo apskųsti jau nebegalima – turi eiti per Sporto arbitražo teismą (CAS). Tačiau, norint kovoti per Arbitražo teismą, reikia turėti šimtus tūkstančių eurų. Tik vienas posėdis kainuoja 50 tūkst. Kai pradėjome skaičiuoti, paaiškėjo, kad be 150 tūkst. eurų net neverta pradėti ieškoti teisybės. Man niekas nepadėjo savęs apginti, dešimt tūkstančių eurų išleidau į niekur, už dokumentų pildymą. Dabartinė Pasaulinės antidopingo agentūros sistema tokia, kad niekas negalėtų suabejoti ja. Jei aš apginčiau save, neseniai diskvalifikuota irkluotoja Ieva Adomavičiūtė apsigintų, visi suprastų, kad jų sistemoje yra blogai. Terminai sutrumpinti, reikia per trumpą laiką apsispręsti, ar „investuoti“ savo pinigus į arbitražą, net pasitarti per tą laiką neįmanoma suspėti.“

Pavyzdys – išteisintas ėjikas

J. Šuklinas pateikė naujausią atvejį, kai 2008 m. Pekino žaidynių čempionu tapęs sportinio ėjimo atstovas Alexas Schwazeris buvo nubaustas dėl dopingo vartojimo, o neseniai išteisintas.

2016 m. sausio 1 d. ne varžybų metu paimtame italo mėginyje buvo aptikta anabolinių steroidų. Prieš tai atletas jau buvo atlikęs bausmę už eritropoetino vartojimą.

Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (World Athletic) sportininką diskvalifikavo 8 metams. Šis padavė apeliaciją, tačiau Sporto arbitražo teismas ją atmetė.

Tačiau Italijos miesto Bolcano teismas šių metų vasario 18 d. sportininką visiškai išteisino ir užbaigė bylą. Toks sprendimas priimtas remiantis tuo, jog sportininko šlapimo mėginiai 2016 m., tikėtina, buvo sukeisti norint atletą diskredituoti.

„Esu labai laimingas, kad po ilgo laukimo atėjo diena, kai triumfavo teisybė“, – lengvaatletį citavo „Suedtirol News“.

„Su valstybės pagalba italas save apgynė ir įrodė, kad jis buvo švarus, visi kaltinimai jam anuliuoti, visi atsiprašė, nes ten buvo klaida – pasirodo, buvo patikrintas ne tas mėginys“, –sakė J. Šuklinas. Jis pabrėžė, kad Italijos lengvaatlečiui kovoti dėl teisybės padėjo valstybė, o savo šalyje kanojininkas nesulaukia jokios valstybės pagalbos.

„Turiu daug neatsakytų klausimų, bet turbūt baisiausia, kad niekada atsakymų į juos – kas ir kaip buvo su mėginiais – taip ir nesužinosiu, – teigė visaginietis. – Nes jokių kitų preparatų, išskyrus tuos, kuriuos vartodavau nurodžius LOSC medikams, nevartojau. Po visų iškovotų medalių imdavo mano mėginius ir viskas būdavo gerai. Taip pat įdomu ir tai, kaip turi atrodyti diskvalifikacija sportininkui, kuris jau nebesportuoja.“

Jo teigimu, dabar lieka tik laukti. „Net nežinau, kas turi priimti galutinį sprendimą. Ir nežinau, kokioje stadijoje yra mano byla“, – sakė J. Šuklinas.

Prašė pinigus grąžinti iš karto

Už sidabro medalį J. Šuklinas iš valstybės gavo 58 tūkst. eurų premiją, o LTOK jam padovanojo BMW automobilį, kuris tuomet kainavo apie 49 tūkst. eurų. Visa tai sportininkui teks grąžinti, tačiau nei LTOK, nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), perėmusi Kūno kultūros ir sporto departamento funkcijas, sprendimo dėl J. Šuklino premijų dar nepriėmė.

„Ministerija pareikalavo grąžinti gautą premiją. Atrašiau prašydamas sudaryti pinigų grąžinimo grafiką, nes prašė grąžinti visą sumą vos ne per savaitę, kas man buvo neįmanoma – neturėjau tiek pinigų, – pasakojo J. Šuklinas. – Manau, kad procesas vyksta, bet lėtai, nes Lietuvoje tokios praktikos dar nėra. Galutinio ministerijos sprendimo dar neturiu. Tai tik laiko klausimas, kaip ir kokiu būdu teks tuos pinigus grąžinti.“

J. Šuklinas siūlė LTOK atsiimti BMW automobilį, bet LTOK atsisakė, nes dabar jis jau senas. „Tada prasidėjo skaičiavimai – gal pareikalauti naujo už tokią sumą, kiek tuo metu buvo vertas man padovanotas BMW. Išeina nesąmonė – padovanojo ir paskui paprašė grąžinti tokį patį naują, – mintimis dalijosi J. Šuklinas. – Tuomet buvo ketinimų suskaičiuoti likutinę automobilio vertę ir likusią sumą kaip nors kitaip paimti. Su tuo automobiliu vis dar važinėju, jei paprašys, iškart grąžinsiu.“

Laukia irklavimo bazės atidarymo

2016 m. baigęs profesionaliai sportuoti, J. Šuklinas toliau sportuoja mėgėjiškai – bėga krosą, slidinėja.

Jau antrą kadenciją jis yra Visagino savivaldybės tarybos narys. „Šią kadenciją esame opozicijoje, tad darbas kiek kitoks, – juokėsi J. Šuklinas. – Bet vis tiek stengiamės, kad miestas gyventų, ateitų naujų investuotojų, stengiamės padėti gyventojams. Rūpinamės, kad Visagine netrūktų sporto. Didelis tikslas buvo iki galo pastatyti irklavimo bazę. Darbai jau baigti, dabar vyksta įvairios procedūros, perdavimo aktai. Manau, pavasarį, kai baigsis karantinas, sportininkai jau galės treniruotis naujoje irklavimo bazėje. Tuomet bus galima rengti daugiau renginių, sporto varžybų. 

Reikės kalbėtis su federacija, kad pritrauktume sportininkų, nes infrastruktūra jau yra. O pradėjome nuo, galima sakyti, tuščios vietos – prieš 35 metus buvo pastatyti vagonėliai, kurie ir sudarė visą irklavimo infrastruktūrą. Ji net savo adreso neturėjo, toks objektas kaip ir neegzistavo. O dabar bazėje žmonės galės poilsiauti, vaikai rengti stovyklas, bus organizuojamos varžybos. Nuo naujos bazės projektavimo pradžios iki dabar praėjo septyneri metai.“

J. Šuklinas kartu su Raimundu Labucku taip pat organizuoja Drakonų valčių varžybas, į kurias susirenka nemažai miestiečių.

„Lenktyniauja apie 20 valčių, kuriose yra po 20 žmonių. 400 žmonių iš nedidelio miesto – tai jau geras pasiekimas. Šiais metais organizuosime tokias lenktynes jau aštuntą kartą, – kalbėjo J. Šuklinas. – Drakonų valčių varžybos yra geras stimulas vaikams užsikabinti už irklavimo. Tėvai į šventę ateina su vaikais, pamato įspūdingus laivus, išbando, tada ateina į irklavimo treniruotes. O kai turėsime gerą bazę, turbūt atsiras daugiau susidomėjusių irklavimu. Manau, mūsų miesto laukia gera irklavimo ateitis.“

Alfa.lt