Prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ surengta gėlių padėjimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Angle down Atgal

J. B. Hannibalssonas: jūs visai Europai parodėte - žmogaus didybė stipresnė už priešo galybę

1991 metų sausį, nepaisydami priešo galybės, jūs išėjote į gatves, parodydami, kad žmogaus didybė ir jūsų širdžių šiluma yra stipresnė. Taip teigė Kovo 11-ąją Lietuvoje švenčiantis buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas.

1991 m. sausį sulaukęs prof. Vytauto Landsbergio skambučio, šis žmogus susirinko daiktus ir išvyko į Vilnių. 1991 m. vasario 11 dieną Islandija pirmoji pripažino Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę.

J. B. Hannibalsonas drauge su Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signatarais ir laisvės gynėjais sekmadienio rytą prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ padėjo gėlių.

Skulptoriaus Juozapo Kęstučio Patamsio Kovo 11-ajai skirtas paminklas prie Seimo atidengtas 2011 m. sausio 8 d. Skulptūra, autoriaus pavadinta „Žinia“, vaizduoja moterį, stovinčią ant nuskeltos kolonos ir iš lanko šaunančią į dangų auksinę strėlę. Ji praneša pasauliui istorinę žinią apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras Emanuelis Zingeris visiems perdavė širdingiausius profesoriaus Vytauto Landsbergio, tradiciniame signatarų susitikime negalėjusio būti dėl ligos, linkėjimus.

„O žvelgdamas į poną Hannibalssoną noriu pasakyti, kad pirmą laisvės strėlės skrydį palaikė jo ranka. Atsimenu, būdamas Užsienio komiteto pirmininku, atvykau į Islandiją po sausio įvykių, prašydamas pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir sulaužyti daugybę mėnesių trunkantį mūsų valstybės izoliavimą, organizuotą Maskvos. Islandijos parlamentas iš pradžių pasmerkė puolimą prieš Lietuvą, o po mėnesio pirmasis pasaulyje pripažino mūsų nepriklausomybę, sulaužydamas geležinį lanką aplink Lietuvą. Islandai yra mūsų herojai“, - sakė E. Zingeris.

Kaip priminė signataras, ponas J. B. Hannibalssonas iš karto po sausio įvykių tarptautinei bendrijai pasakė, kad Lietuva yra pripažinta dabartinėje tautų bendrijoje, nusilenkdamas aukoms, be kurių negali būti iškovota laisvė.

„Ačiū už tai. Ir tegu skrieja šita laisvės strėlė, kurią mes paleidome drauge su čia esančiais signatarais ir visais laisvės kovotojais ir 17 mėnesių buvusiais prie barikadų - tiek truko Seimo apsiaustis. Visi šie veiksmai išpirko 1940 metų neiššautą šūvį“, - sakė E. Zingeris.

ELTA primena, kad, sekmadienį Seime iškilmingai minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, minimos ir A. Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės, Kovo 11-osios Akto salėje teikiama Valstybės Nepriklausomybės stipendija.

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje - Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Po jos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras žygiuos Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės.

Kaune tuo pačiu metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje - iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir gėlių padėjimo prie paminklų ceremonija.

Iki 16.30 val. vilniečiai ir miesto svečiai laukiami Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose atvirų durų valandų metu susipažinti su parodomis, pažiūrėti meno kolektyvų pasirodymų, dokumentinių filmų.

13.00 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje - šv. Mišios, 15.00 val. - šventinis Nepriklausomybės atkūrimo dienos koncertas „Universitetas miestui“ Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje.

Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos kvietimu į Kovo 11-osios eitynes bus renkamasi Katedros aikštėje, eitynės Gedimino prospektu prasidės 16.00 val. Ir baigsis mitingu Lukiškių aikštėje.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite