Angle down Atgal

Italija evakuoja žmones, uždaro kelius – gali subyrėti Monblano ledynas

Apie tirpstančius, griūnančius ir net laidojamus ledynus kasdien atrodo tik daugėja. Ir tai, ko gero, tik pradžia.

Štai Italijoje neeilinis sujudimas dėl galimos ledyno griūties. Ir taip, dėl to kalta klimato kaita.

Monblanas, aukščiausia vakarinės Europos viršūnė esanti ant Prancūzijos ir Italijos sienos, išgyvena nelauktą transformaciją.

Dėl klimato krizės didelė dalis ledyno, esanti vienoje šio kalnų masyvo pusėje, intensyviai tirpsta ir grasina subyrėti.

Kad išvengtų žmonių aukų atsakingos Italijos institucijos nusprendė uždaryti tam tikrus kelius Val Ferret savivaldybėje ir įsakė evakuoti pavojuje atsidūrusias kalnų trobeles.

Pavojuje yra atsidūręs Planpincieux ledynas, kuris yra prisijungęs prie Grand Jorasses kalno. Suintensyvėjęs tirpsmas reiškia, kad apie 250000 kubinių metrų ledo grasina nuslysti nuo ledyno ir nusiristi žemyn nuo kalno, rašo iflscience.com.

„Šis fenomenas dar kartą parodo, kaip dėl klimato kaitos faktorių šis kalnas išgyvena esminių pokyčių periodą dėl ko jis yra ypatingai pažeidžiamas,“ – Italijos naujienų agentūrai Ansa sakė Courmayeur meras Stefano Miserocchi.

Jo teigimu ledynas nekelia pavojaus apgyvendintoms ar turistų lankomoms vietovėms.

Chaoso vis daugiau

Kylančios globalios temperatūros pasaulio ledynuose kelia chaosą, o Arkties jūros ledo lygis yra antrasis pagal žemumas stebėjimų istorijoje.

Tuo tarpu Šveicarijoje praėjusią savaitę buvo surengtos Pizol ledyno laidotuvės, o kiek anksčiau šiais metais ištirpo ir pirmasis Islandijos ledynas.

Įtempta situacija Italijoje

Pavojų keliantis Monblano ledynas tirpsta vis sparčiau ir šiuo metu pajuda po maždaug 60 cm. kasdien.

Pastebėjus, kad ledyno judėjimas pagreitėjo Valle d’Aosta regioninė valdžia ir „Safe Mountain Foundation“ paskelbė perspėjimus. Buvo uždarytas greitkelis mėginant apsaugoti kelių dalyvius nuo potencialių ledinių purvo nuošliaužų.

Italijos prezidentas Giuseppe Conte neseniai JT Generalinėje asamblėjoje sakė, kad ledyno tirpsmas turėtų mus visus supurtyti ir mobilizuoti.

„Tai perspėjimas, kurio akivaizdoje mes negalime likti abejingi iliuzijai, kad tai neliečia manęs, tavęs ir kad tai yra kažkas labai tolimo tiek laiko, tiek erdvės atžvilgiu,“ – sakė prezidentas.

Nyksta kaip niekada sparčiai

Šiandien egzistuojantys ledynai Žemėje išgyveno šimtus ar net tūkstančius metų. Tačiau dabar jie nyksta.

Nuo Industrinės revoliucijos pradžios žmonija milžiniškais kiekiais į atmosferą pumpavo tokias šiltnamio efektą skatinančias dujas kaip anglies dioksidas ir metanas. Šios dujos sulaiko karštį, šildo planetą ir skatina ledynų tirpsmą.

Visai neseniai Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija paskelbė ataskaitą, kuri detalizuoja pavojus, su kuriais šiuo metu susiduria vandenynai.

Tarp jų minimas šylantis vanduo, didėjantis rūgštingumas ir jūrinių ekosistemų griūtis. Šioji ataskaita taip pat perspėja apie kylantį jūros lygį, sukeliamą tirpstančių ledynų bei ledo kepurių, ypač Arkties regione.

Jeigu mes nesumažinsime savo emisijų greitai ir drastiškai, tuomet iki 2100 metų mūsų jūros gali pakilti iki 1,10 metro, kas taptų katastrofa pakrantėse įsikūrusioms bendruomenėms.

Niekas tiksliai nežino, kada Monblano ledynas gali galutinai pasiduoti, tačiau jo traukimasis tampa dar vienu aiškiu priminimu, kad vyriausybės privalo sukurti radikalias politikas, kurios apribotų šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas, kol tam nėra per vėlu.

Atrodo, kad tai kartojama kasdien ir pavyzdžių kokia situacija bloga tik daugėja, bet ryžtingų veiksmų, panašu, kad niekas taip ir nesiima.

Gismeteo.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite