Šioje bibliotekoje dirbanti Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko Liberto Klimkos pavaduotoja Audronė Berezauskienė joje labai sėkmingai ir kūrybingai plėtoja kraštotyrinį darbą, o jis šiandienos moderniojoje bibliotekoje – viena iš esminių prasmių. Informacijos rinkimas, sisteminimas, jos pateikimas vartotojams virtualioje erdvėje, esminis veiklos baras šaliai ir pasauliui pristatantis vietovės ypatumus. O juk nuo atitinkamos vietovės patrauklumo priklauso ir investicijos į jį...

Išvyka buvo „priderinta” prie prasmingo, nevienadienio knygos pagerbimui skirto renginių ciklo. Gruodžio 8 d. Visagino viešosios bibliotekos bibliotekininkai, savivaldybėje bibliotekinius reikalus kuruojanti Irena Rokickaitė, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro bibliotekininkė (siūlyta buvo ir švietimo įstaigų bibliotekininkams) išvyko į Anykščių L. ir S. Didžiulių viešąją biblioteką, kurioje tądien buvo pristatytas ilgai lauktas labai vertingas Anykščių kraštą ir jo tyrėjus reprezentuojantis leidinys „Anykščių kraštotyrininkai: Bibliografinė medžiaga (1889–2017)“, kurį parengė profesorius Osvaldas Janonis, Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė su to pat skyriaus darbuotojomis Ligita Matuliene ir Birute Venteraitiene. Knyga buvo išleista rėmėjų lėšomis.

Pasidžiaugti nauju kraštotyrininkų darbų bibliografijos sąvadu į bibliotekos salę susirinko gausus būrys anykštėnų ir svečių. Sudarytojų vardu palinkėjimus renginio dalyviams išsakė Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė Judita Skačkauskienė. Padėkas rėmėjams įteikė Anykščių r. savivaldybės meras Kęstutis Tubis ir Anykščių VB skyriaus vedėja A. Berezauskienė. Įžvalgomis apie naująją knygą ir bibliografinio darbo svarbą dalinosi nemažas būrys kalbėtojų. Atsargos pulkininkas, kraštotyrininkas Gediminas Grina, tardamas sudarytojams sveikinimo žodį, prisiminė savo jaunystės metus, kai studijuodamas fiziką ir atlikdamas bandymus su lazeriais, turėdavo ne tik aprašyti atliktus bandymus, bet ir papildyti darbą bibliografiniais įrašais. Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos pirmininkė, „Petro ofseto“ spaustuvės vadybininkė Regina Smetonaitė džiaugėsi knygos sutiktuvėmis ir išsakydama sveikinimo žodžius padovanojo Anykščių viešajai bibliotekai „Lietuvos atlaso“ III tomą bei leidinį „Knygose išlikusi praeitis“. Kalbėtoja pažymėjo, kad 777 puslapių (tiek puslapių gaunasi sudėjus abi biobibliografinio žodyno „Anykščių kraštotyrininkai“ dalis) nebūtų, jei ne sudarytojų atkaklumas, užsispyrimas, degimas idėja, meilė savo darbui ir užsibrėžto tikslo siekimas. Anykščių r. savivaldybės vyriausiasis specialistas, istorikas, kraštotyrininkas Gintaras Vaičiūnas savo kalboje pabrėžė nuorodų, šaltinių svarbą, rengiant informacinius leidinius. Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus darbuotojų puikiu darbo rezultatu džiaugėsi ir jas dovanomis apdalino kraštotyrininkas Tautvilis Uža. Sveikinimo žodį tarė muziejininkas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius, kuris Anykščių VB kraštotyrininkes paragino kraštotyrinę medžiagą, kuri dabar glūdi archyvuose, ateityje nuskenuoti ir paskelbti viešai. Renginio metu buvo atidaryta edukacinių-informacinių plakatų paroda „Anykščiai XIX a. – XX a. pradžios knygose“. Parodos idėjos autorius prof. O. Janonis. Ją pristatė B. Venteraitienė.

Knygos sutiktuvėse dalyvavo Seimo narys A. Baura, vicemeras S. Obelevičius, kraštotyrininkas muziejininkas R. Guobis, istorikas G. Ražanskas, profesorius A. Ažubalis bei daugelis kitų. Renginį muzikiniais intarpais papuošė pianistas Robertas Čapkevičius ir bardas Algimantas Baronas.

Anykštėnus bibliotekininkus sveikino Visagino viešosios bibliotekos direktorė Dalia Sargūnienė ir Visagino savivaldybės Kultūros, turizmo, sporto, kalbos kontrolės skyriaus specialistė Irena Rokickaitė. VVB direktorės pavaduotoja Dalia Savickaitė kalbėjo apie tai, kad bibliotekininko, kaip ir gydytojo, profesinė etika reikalauja į visus žmones žiūrėti vienodai, teikti jiems reikalingą pagalbą, esant reikalui neleisti politikams iškraipyti istorijos sau palankiu rakursu, kaupti informaciją apie faktus, kiek palankūs ar nepalankūs jie būtų jų vykdomai politikai, nes nėra blogų ar gerų įvykių – bibliotekininkui įvykiai tik yra arba nėra ir jie visi iki vieno turi būti atspindėti kaupiamoje kraštotyrinėje medžiagoje, bibliografinėje veikloje. Atkreipė dėmesį į tai, kad tokiame plačiame šiandieninės informacijos sraute būtinai reikalingi kelio ženklai, nurodantis kelią į temą, kuri domina, kad žmogus neklaidžiotų, o tai ir yra bibliografinės nuorodos. Prisimindama savo darbo patirtį bibliotekoje minėjo, kad jauniems bibliotekininkams, dažniausiai, aktualu aktyviai veikti, t.y. organizuoti renginius, bendrauti su žmonėmis, o vyresnieji realiai suvokia, kad koncentruota informacija – bibliografijoje, kad tai bibliotekos darbo esmė, nes nesisteminta leidinių, dokumentų sankaupa yra beveik bevertė...

Individualizuotas bendravimas buvo tęsiamas neformalioje aplinkoje, patalpoje gražiai vadinamoje „debesijos” vardu. Visaginiečiams pavyko sutarti dėl gausybės bendrų renginių, mokymų pravedimo galimybės. VVB bibliografė Janina Černiauskaitė tarp visų šventinių įvykių rado laiko padiskutuoti, susipažinti su tą dieną mus kuruoti paskirta Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus specialiste Birute Venteraitiene įvairiausiais kraštotyrinės informacijos kaupimo ir sisteminimo klausimais, aptarti to darbo procesus. Pats direktorius Romas Kutka, pradėjęs mūsų kolektyvo ekskursiją po biblioteką paprašė tądien koncertavusio R. Čepkevičiaus į pažintinę kelionę palydėti nuostabiai atliekamu „Ave Marija” (ta proga reiktų pažymėti, kad renginių patalpoje yra tam skirtas instrumentas, puiki garso aparatūra ir mobili scena). Vėliau pažindintis su biblioteka padėjo paslaugioji mūsų kuratorė. Visaginietės aikčiojo ekskursijos metu ir vėliau visą kelią iki Visagino vis kalbėdamas apie vaikų skyriaus puošybą, periodinių leidinių saugojimą, meno ir muzikos skaityklą, kitas patalpas, sumaniai išspręstą sena ir nauja vienijantį interjerą, orų, solidų, drausminantį spalvų žaismą, įdomiai paslėptą ventiliaciją, liftus, lankytojų daiktų spinteles ir daugybę kitų, dažnai tik bibliotekininkams pastebimų dalykų. Ekskursavome labai dėkingu laiku – turėjome progos žavėtis šventinių papuošimų bibliotekoje originalumu, miesto grožybėmis. Vėliau paslaugioji Birutė palydėjo į Angelų muziejų, ir, nors oras buvo nepavydėtinai bjaurus, tik su trimis iš 18 vykusiųjų užsiropštė į bažnyčios apžvalgos bokštą. Lajų taką nusprendėme palikti kitam kartui...

Ne tik pažintis su leidybine bibliotekos patirtimi, puikiais, paslaugiais, maloniais, kompetentingais bibliotekos darbuotojais tądien praturtino visaginiečius. Supratome ir dar kai ką – keitimaisis patirtimi, kuris sutriko panaikinus apskritis, yra labai reikalingas. Pasauliui gal ir nelabai aktualu pažinti vieną kurį mažą taškelį – jis, dažniausiai, dabar tam tiesiog nebeturi tiek laiko – bet štai jei kurtųsi savitas, paribinis Rytų Aukštaitijos lankytinas regionas su tranzitiniais turistiniais maršrutais, išloštų visi. Tam reikia nedaug – sąlygų darbui, kompetentingų specialistų, gebančių, kaupti, sisteminti, viešinti savivaldybių teritorijų savitumus pristatančią rašytinę ir vaizdinę informaciją, o savivaldybių politikams - noro bendrauti.