Angle down Atgal

Istorinei atminčiai mūsų jaunuomenė nėra abejinga

Pastaruoju metu Lietuva paskendusi diskusijose dėl tautos atminties įvertinimo ir įamžinimo, pokario pasipriešinimo prasmės ir partizaninių kovų veiksmų, liudijimų apie sovietų kalėjimus ir lagerius.

Pasidairykime po šaltinius, atskleidžiančius mūsų tikrąją praeitį. Neseniai Gargžduose savo knygą „Gulago lageriai“ pristatė jos autoriai Goda Karazijaitė ir Paulius Saudargas, Lietuvos Seimo narys. Abu jie ne kartą lankėsi mūsų mokyklose, gimnazijose, jaunimui pasakojo apie ekspedicijas tautiečių tremties ir įkalinimo vietomis Sibire ir Kazachstane. Moksleiviai jų pasakojimų klausėsi susidomėję, daug klausinėjo ir pasiūlė tuos pasakojimus surašyti ir išleisti knygą. Pernai tokia knyga išleista ir jau pasiekė daugelio mokyklų bibliotekas. Šįkart svečiai parodė ir filmą, kuriame atkuriami sovietinių lagerių vaizdai, apie juose patirtus lietuvių, ukrainiečių ir kitų tautybių žmonių kankinimus pasakoja gyvi likę buvę politiniai kaliniai.

Partizaninė kova Lietuvoje daugeliui moksleivių dar šiek tiek žinoma iš senelių pasakojimų, knygų ir vadovėlių, o štai kas vyko tolimuose Gulago lageriuose, absoliučiai daugumai šiandienos lietuvių gali būti naujiena. Kaip pastebėjo vienas iš knygos autorių P. Saudargas, jaunuomenę telkia ir įkvepia ne tiek tragizmas, kiek heroizmas. Aukos negali būti beprasmiškos. O mūsų žmonių, įkalintųjų ir ištremtųjų, didvyriškumas ir organizuotumas ypač išryškėjo plataus masto visuotiniuose kalinių streikuose ir sukilimuose ypatinguose lageriuose – 1953 metais Vorkutoje ir Norilske, 1954-aisiais Kengyre, po metų vėl Vorkutoje.

Trijose knygos „Gulago lageriai“ dalyse sudėti autorių užrašyti autentiški į tuos lagerius patekusių buvusių politinių kalinių pasakojimai: kaip jie organizuotai priešinosi lagerių režimui, neišeidami į darbą kasyklose sutrukdė anglies tiekimą TSRS pramonei, badavo, buvo šaudomi ar kitaip žiauriai už tai baudžiami, bet vis tiek pasiekė kai kurių lengvatų, bausmių peržiūrėjimo, kai kas anksčiau buvo paleisti į laisvę. Didžioji dalis prisiminimų niekada niekur nėra publikuoti. Pasinaudojant tokia gausia archyvine medžiaga ir liudininkų pasakojimais jau išleistos kelios knygos užsienio kalbomis. Tarp jų suomių autoriaus Jukka Rislakki „Vorkuta. Sukilimas lageryje“.

Žuvusiems Vorkutos lageriuose ir sušaudytiems 29-oje šachtoje 1953 m. rugpjūčio 1 dieną pastatytas paminklas. 2018 m. paminklinis ansamblis pastatytas ir Kengyro kaliniams atminti.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite