Angle down Atgal

Istorikai pasiūlė Trakams miesto įkūrimo datą

Trakų rajono savivaldybė kreipėsi į istorikus dėl Trakų miesto įkūrimo datos nustatymo. Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vyr. m. d. dr. Darius Baronas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas siūlo Trakų miesto gyventojams nepamiršti, kad jie yra tikra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atspindžio laboratorija bei siūlo 2022-aisiais minėti savo 700-metį (1322–2022), ir tą daryti rugsėjo 8 d. (per Švč. Mergelės Marijos gimimo ir Vytauto numatytos karūnacijos dieną).

Istorikai teigia, kad tokios datos nustatymas neabejotinai prisidės prie Trakų miesto gyventojų istorinės ir kultūrinės savimonės stiprinimo ir taps įrankiu, stiprinančiu kultūrinį ir pažintinį Trakų patrauklumą miesto svečiams iš Lietuvos ir užsienio.

Dalinamės dr. Dariaus Barono ir prof. habil. dr. Alfredo Bumblausko įžvalgomis.

Dažniausiai miestų ar gyvenviečių įkūrimo datomis laikomas pirmasis paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose faktas. Artimiausias ir visiems gerai žinomas pavyzdys – tai pirmasis Vilniaus paminėjimas Lietuvos valdovo Gedimino 1323 m. sausio 25 d. rašytame laiške. Reikia turėti omenyje, kad ir šie konkretūs metai (1323) žymi tik simbolinę Lietuvos sostinės įkūrimo datą, nes, kaip rodo naujausi archeologiniai tyrinėjimai, Vilniaus miestas buvo įkurtas keliais dešimtmečiais anksčiau. Nepaisant pastarosios aplinkybės, bendras sutarimas, reali ir simbolinė Gedimino ir jo laiškų reikšmė sudaro tokį stiprų derinį, kuris neleidžia kvestionuoti 1323 m. kaip simbolinės Vilniaus įkūrimo datos. Siekiant nustatyti simbolinę Trakų įkūrimo datą siūlome remtis vilnietiškai kompleksišku priėjimu sprendžiant analogišką problemą. Keletą perspektyvų apimantis požiūris turėtų harmoningai derinti ir rašytinius, ir archeologinius duomenis, ir bendresnius įprasminimo akcentus bei sudaryti adekvačias prielaidas rastis įmanomai geriausiam sprendimui ir bendram sutarimui. Todėl Jums rūpimu klausimu norime išdėstyti tokius argumentus:

1. Jau nuo seno žinoma, kad pirmą kartą Trakai yra paminėti XIV a. pabaigoje Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant 1337 m. lietuviams nesėkmingai pasibaigusią kovą ties panemunėje buvusia Vokiečių ordino Bajerburgo pilimi, kurios metu žuvo vardu nepaminėtas Trakų kunigaikštis. Siaurai ir vien tik prie pirmo rašytinio paminėjimo prisirišus, įmanoma šią datą laikyti Trakų įkūrimo data. Vis dėlto mes nesiūlytume šios datos rinktis kaip simbolinės Trakų įkūrimo datos, iš dalies dėl to, kad toks siužetas nėra akivaizdžiai tiesiogiai susijęs su Trakais, o jo potencialas plėtoti prasmingą naratyvą apie Trakų istorinę ir kultūrinę reikšmę vertintinas kaip nedidelis.

2. Antra vertus, manome, kad būtina didesnę pažintinę, o tuo pačiu ir simbolinę reikšmę priskirti iš Lietuvos metraščių gerai žinomai Vilniaus įkūrimo legendai. Verta pažymėti, kad Lietuvos metraščių tradicija užsimezgė pačioje XIV a. pabaigoje, t.y. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. Tai buvo toks metas, kai Vytautas ir jo amžininkai dar galėjo kai ką prisiminti, fiksuoti ir ateinančioms kartoms perduoti apie Gedimino epochą. Tai buvo įprastas visiems laikams būdingas trijų kartų atmintį siekiantis gyvosios atminties žemutinis horizontas. Todėl turime pakankamai rimtą pagrindą manyti, kad, nenusižengdami istorinės tiesos ieškojimo imperatyvui, Vilniaus įkūrimo legendoje galime aptikti tam tikrą tiesos grūdą. Ši įžvalga taikytina ir Trakų atžvilgiu. Bychoveco kronikoje aprašoma kaip Lietuvos valdovas Gediminas savo sostinę perkėlė iš Kernavės į Trakus, o iš Trakų į Vilnių:

„Vieną kartą didysis kunigaikštis Gediminas išvyko iš savo sostinės Kernavės medžioti už penkių mylių, už Neries, ir rado girioje gražų kalną, apsuptą ąžuolynų ir lygumų; jam didžiai patiko, jis apsigyveno tenai, įkūrė miestą ir davė jam Trakų vardą — tenai, kur buvo Senieji Trakai; ir iš Kernavės perkėlė savo sostinę į Trakus.“

Nors Vilniaus (ir Trakų) įkūrimo legendos ir ką tik pacituotos ištraukos negalime traktuoti kaip reportažo apie realius įvykius, vis dėlto turime pabrėžti, kad jų simbolinė iškalba gerai dera ir su archeologiniais, ir su istoriniais duomenimis. Kaip antai, naujausi archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad XIV a. pradžioje Senųjų Trakų pilis buvo pastatyta iki tol žmogaus veiklos nepaliestame kraštovaizdyje. Lygiai tokią pat Trakų įkūrimo priešistorę aprašo ir Lietuvos metraščiai. Lietuvos istorijos kontekste – tai labai retas atvejis, kai archeologija ir pusiau istorinės, pusiau legendinės žinios tarpusavyje gražiai dera. Be to, reikia pabrėžti, kad Lietuvos metraščiuose sutartinai pažymima, kad Trakuose Gedimino sostinė buvo trumpai, nes netrukus buvo įkurtas Vilnius. Atsižvelgiant į tai, kad simboline Vilniaus įkūrimo data laikomi 1323 m., manome, kad geriausiai tinkančia Trakų įkūrimo simboline datą galėtų būti 1322 m. Tokia data gerai derėtų tiek su istoriniais, tiek su archeologiniais duomenimis. Taip pat ji teiktų gerą atspirties tašką Trakų istorinės ir kultūrinės reikšmės įprasminimui.

3. Vilniaus įkūrimo legendoje fiksuojami svarbiausi Senosios Lietuvos valstybės centrai – Kernavė, Trakai, Vilnius. Joje aprašytą sostinių kūrimo, perkėlimo ir galutinio įtvirtinimo Vilniuje veiklą galime traktuoti kaip itin svarbų valstybės kūrimo etapą, kai buvo pereita nuo keliaujančio valdovo dvaro prie papročio sėsliau reziduoti svarbiausiose valstybės pilyse ir pačioje sostinėje Vilniuje. Trakų ir Vilniaus gretinimas šioje plotmėje leistų akcentuoti Trakų kaip valstybei itin svarbaus miesto reikšmę. Juk Kernavė–Trakai–Vilnius – tai Senosios Lietuvos valstybės branduolys.

4. Trakų miesto įprasminimo užduotis – tai visų pirma pačių Trakų miesto gyventojų apsisprendimo ir įsipareigojimo savo miestui reikalas. Mums išdiskutavus įvairias aplinkybes, manome, kad ir istoriškai, ir kultūriškai, ir netgi politiškai Trakams būtų ir teisinga, ir ypač aktualu akcentuoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo (1392–1430) vaidmenį. Taibuvo valdovas, kuris pastatė Trakų salos pilį, įsteigė Trakų parapinę bažnyčią, Trakuose įkurdino totorius ir karaimus, suteikė Trakų miestui savivaldos teises, pats juose dažnai reziduodavo.* Todėl drąsiai galime tarti „Trakai – Vytauto miestas“. Galime netgi pasiūlyti, kad Trakų gimtadienis būtų minimas rugsėjo 8 d. Tai ir planuotos Vytauto karūnacijos Lietuvos karaliumi diena, ir garsiųjų atlaidų metas, kai maldininkai iš visos Lietuvos ir svečių šalių traukia prie stebuklais garsaus Trakų Dievo Motinos paveikslo. Pasak legendos, šios šventenybės atsiradimas Trakuose siejamas būtent su Vytautu Didžiuoju.**

Teksto autoriai: dr. Darius Baronas ir prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas

Literatūra:

Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans. Gedimino laiškai, par. S. C. Rowell. Vilnius 2003, Nr. 16, p. 46–48.

G. Vaitkevičius, Vilniaus įkūrimas, Vilnius 2010; O. Valionienė, Viduramžių Vilnius. Erdvės evoliucija (XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis), Vilnius 2019.

„Die Chronik Wigands von Marburg“, hg. von T. Hirsch, in: Scriptores Rerum Prussicarum, Leipzig 1863, Bd. 2, S. 493–494: „... Accidit, quod quidam frater Tilemannus de Sunpach magister sagittariorum telo igneo vexillum combussit et statim post paganorum regem de Tracken telo vulnerat in collum inter scapulas, et mortuus est, suscipiens partem cum dampnatis, et sic pagani post plurima dampna perpessa cum scandalo abierunt.“

Lietuvos Metraštis. Bychovco kronika, par. R. Jasas, Vilnius 1971, p. 71. Tos pačios informacinės vertės pasakojimai apie Trakų ir Vilniaus įkūrimą perteikiami ir kituose Lietuvos metarščiuose. Plg., pvz., Полное собрание русских летописей, t. 35: Летописи белорусско-литовские, составитель и редaктор Николaй Улащик, Москва 1980, с. 96, 153, 180, 201, 222.

A. Kuncevičius, I. Merkytė, J. Poškienė, R. Prapiestienė, R. Vengalis, G. Vėlius, J. Volungevičius, „Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos“, in: Archaeologia Lituana, 2018, 19, p. 126.

*Tenka apgailestauti, kad Trakų miesto savivaldos (Magdeburgo) teisių suteikimo aplinkybės nėra tiksliau žinomos, tik spėjama, kad jos turėjo būti suteiktos apie 1409 m.: plg. A. Baliulis, S. Mikulionis, A. Miškinis, Trakų miestas ir pilys, Vilnius 1991, p. 39.

**Daugiau apie pastarojo meto tyrimus skirtus stebuklingam Trakų Dievo Motinos paveikslui žr. Po Trakų Dievo Motinos Karūna, sud. M. Paknys (ser. Acta Academiae Artium Vilnensis, 90), Vilnius 2018.

S. C. Rowell. „Trakai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikrokosmas“, internete: http://www.seniejitrakai.lt/assets/PDF/8.pdf

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite