REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Lapkričio 26 d. 13:29

Istorija greta mūsų

Utena

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


108258

Kai lapkričio 1984 metų lapkričio 22 dieną Stučių kaime ganėtinai pasiturinčio ūkininko Musteikio sodyboje atsirado nauja burna, nekas labai nesistebėjo. Apdovanotos pribuvėjos, kūdikį suvynioję į drobulę, atlikę apeigas išėjo namo. Pagal to laiko papročius krikštynos buvo labai greitos. Po mėnesio bažnyčioje kūmai suteikė tėvų parinktą vardą – Kazys. Taip gimė žmogus, valstybės veikėjas, turėjęs didelę įtaką Lietuvos kūrimuisi ir valstybės egzistavimo užtikrinimui. Jis, kaip daugelis to meto politinių, bažnyčios ir kultūros veikėjų buvo kilęs iš samanotų bakūžių ir tik atkalumo bei sugebėjimų dėka buvo tais, kuo išliko mūsų atmintyje.


Foto galerija:

5ddcef4e4348f.jpg
5ddcefc5f14b0.jpg
5ddcef5ca5d4c.jpg
5ddcef6d616ad.jpg
5ddcef7e7eba5.jpg
5ddcef8e9ed39.jpg
5ddcefa11541f.jpg
5ddcefb21c1bc.jpg
5ddcefc42b8d4.jpg

Kazys Musteikis. Lygiai prieš 125 metus gimęs generolas dalyvavęs mūšiuose su Lenkija, užėmęs aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje, net trijose vyriausybėse buvęs Krašto apsaugos ministru, paskutiniame vyriausybės posėdyje ragino atmesti TSRS ultimatumą ir priešintis ginklu. Prezidentui nusprendus pasitraukti į užsienį, iškvietė Marijampolės 9 – ąjį pėstininkų pulką Prezidento priedangai ir pasipriešinti okupantams. Deja, Lietuva parduota ir priduota buvo.

Prie stogastulpio, žyminčio gen. Kazio Musteikio gimtojo namo vietą pagerbimo ceremonijai susirinko renginio organizatoriai: seniūnijos bendruomenė, plk. Prano Saladžiaus 9-osios rinktinės šauliai ir generolo giminaičiai, dainavo Tauragnų seniūnijos moterų choras, apie tarpukario laikotarpį ir generolo Kazio Musteikio gyvenimą papasakojo istorikai.

Pagerbus generolo atminimą tylos minute, Tauragno ežero pakrante nuskardėjo LK KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinės Utenos 507 pėstininkų kuopos karių saliutas:

- Už Lietuvą,

Už Lietuvos kariuomenę,

Už generolą.

Prie Šaulių sąjungos 9-osios rinktinės vėliavos Lietuvai prisiekė Leliūnų seniūnas Renaldas Būga ir šaulė Ingrida Kalinauskaitė.

Šventė baigėsi bendravimu vaišinantis šaulių paruošta koše ir arbata.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA