„Nuo 2018 m. liepos 1 dienos, t. y. vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijos, iki 2019 m. spalio 30 dienos Trakų rajono savivaldybėje gauta 410 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš šio skaičiaus daugiau nei pusei vaikų (232 vaikams) grėsmės lygis vertintas, bet nenustatytas. Per minėtą laikotarpį iš nesaugios aplinkos paimtas 41 vaikas, o 20 iš jų jau grįžo į savo šeimas“, – pasitarimą pradėjo S. Lukoševičienė.

Pasak VTAS vedėjos, svarbu ir toliau teikti kokybiškas paslaugas šeimoms, nes tik tuomet, kai tėvai gaus jiems reikalingą pagalbą operatyviai, vaikai turės galimybę augti savo biologinėje šeimoje. „Siekiame, kad kuo mažiau vaikų gyventų jiems nesaugioje aplinkoje, kad kuo mažiau iš šeimos patektų į globą“, – sakė S. Lukoševičienė.

Pasitarimo dalyviams S. Lukoševičienė pristatė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2020 metų pradžios, išskiriant reikšmingus teisinio reglamentavimo pokyčius vaiko teisių apsaugos sistemoje. Pagrindinė naujiena – įstatyme atsisakoma grėsmės vaikui lygių ir pereinama prie šeimos ir vaiko poreikių (situacijos) vertinimo – po 2020 m. sausio 1 d. atsiras pagalbos šeimai poreikis ir vaiko apsaugos poreikio sąvokos. Pirmuoju atveju šeimai bus teikiama pagalba, antruoju – bus stengiamasi laipsniškai užtikrinti vaiko saugumą pirmiausia išnaudojant vaiko giminaičių pagalbą.

Atsakydama į susirinkusiųjų klausimą, kada įmanomas vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą, VTAS vedėja sakė, kad tuomet, kai tėvai, globėjai (rūpintojai) nepriima siūlymo taikyti laikinos vaiko priežiūros ar laikino apgyvendinimo: „Įstatymo pakeitimuose užfiksuota vaiko prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Tai reiškia, kad vaikų ir tėvų atskyrimas galimas tik kraštutiniu atveju, kai: tai neišvengiama ir būtina, nes norima apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei; siekiama išvengti reikšmingos žalos atsiradimo vaiko sveikatai ar tiesiog nėra galimybių kitais būdais apsaugoti vaiką“, – informavo VTAS vedėja.

S. Lukoševičienė informavo, kad nuo kitų metų sausio 1 d. atsiranda patikslinimų, pakeitimų kalbant apie smurto sąvoką: „Smurtas prieš vaiką ir fizinės bausmės buvo ir yra negalimi. Psichologinis smurtas įeina į smurto sąvoką, bet patikslinama, kad psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas bei kiti vaiko normalios raidos vystymuisi įvertinti skirti veiksmai. Nepriežiūra taip pat įeina į smurto sąvoką, bet patikslinama, kad skurdas dėl objektyvių priežasčių negali būti laikomas nepriežiūra“.

„Taip pat nuo kitų metų teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui kreipiantis į teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo išdavimo, nepriklausomai nuo pajamų, valstybė garantuos tėvams, iš kurių buvo paimtas vaikas, nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme“, – S. Lukoševičienė pristatė šiuos ir kitus svarbius pokyčius, kurie bus taikomi nuo 2020 metų pradžios.

VTAS Trakų rajone patarėja Alina Kuleš, pristatydama vaiko teisių apsaugos situaciją Trakų rajone, informavo, kad šiuo metu Šeimos krizių centre yra 8 vietos, tačiau visos jos yra užimtos, todėl reikėtų pagalvoti apie šio centro išplėtimą, – tai bus ypač aktualu nuo kitų metu įsigaliojus įstatymų pakeitimams dėl šeimų, kurios susiduria su sunkumais, apgyvendinimo.

Patarėja A. Kuleš taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jau ilgą laiką Trakų rajone itin mažai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gaunama iš ugdymo ir gydymo įstaigų. Iškeltas klausimas, ar iš tiesų minėtų įstaigų darbuotojai laiku ir tinkamai informuoja apie visus matomus vaiko teisių pažeidimus. „Daugiausiai pranešimų tradiciškai gauname iš policijos, kita dalis: anoniminiai pranešimai, iš giminaičių, nevyriausybinių organizacijų. Apgailestauju, tačiau per beveik pusantrų metų iš ugdymo įstaigų (mokyklų, darželių) gauta tik 10 pranešimų. Nežinau priežasčių, kodėl ugdymo įstaigos apie galimus vaiko teisių pažeidimus informuoja itin retai. Ta pati situacija ir kalbant apie gydymo įstaigas – gauname informaciją ne iš vietinių gydymo įstaigų, o iš respublikinių, esančių Vilniuje“, – sakė patarėja

A. Kuleš ir priminė, kad reikia kreiptis ne tik pastebėjus smurto požymius, bet ir matant vaiko nepriežiūrą, – tai yra mūsų visų pareiga.

A. Kuleš priminė, kad, pastebėjus seksualinį smurtą, nereikėtų vaiko versti apie išgyvenimus pasakoti keletui mokyklos atstovų. Informavo, kad tokio pobūdžio smurtą patyręs vaikas turi gauti kvalifikuotų specialistų pagalbą, tad dažniausiai jis konsultuojamas Vilniuje esančioje vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre, kuris įkurtas globos namuose „Užuovėja“.

Priminė, kad norint gauti pagalbą vaikui, reikėtų kreiptis į Paramos šeimai centrą. Tai liečia ir mokyklos nelankančius vaikus: „Į vaiko teisių apsaugos specialistus mokyklų atstovai turėtų kreiptis tais atvejais, kai išnaudotos visos priemonės padėti vaikui ir jos neveikia. Taip pat tais atvejais, kai matoma vaiko nepriežiūra, t. y. kai juo nesirūpina tėvai“.

Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistė, psichologė Olga Leikina susirinkusius informavo, kad nuo 2020 metų pradžios Vilniaus apskrityje, kaip ir kitose Lietuvos apskrityse, bus įsteigta po papildomą mobiliąją komandą, t. y. bus 2 mobiliosios komandos, o specialistai dirbs ne 14, o 30 dienų. Galime pasidžiaugti, kad su sunkumų patiriančiomis šeimomis dirbsime ne tik ilgiau, bet turėsime galimybę dirbti ne tik su tėvais, bet ir su vaikais. Svarbiausias mobiliosios komandos tikslas – padėti didelių sunkumų patiriančiai šeimai išgyventi krizinę situaciją ir motyvuoti tėvus spręsti problemas, dėl kurių jų šeimoje augančiam vaikui kyla grėsmė sveikatai ar net gyvybei.

Kaip mobilioji komanda organizuoja pagalbą šeimai? „Pirmiausia kalbamės, susipažįstame su kiekvienu šeimos nariu, o kai išaiškėja rizikos ir saugumo veiksniai, parenkame konkrečiai šeimai tinkamiausius pagalbos būdus. Mobiliosios komandos specialistai suaugusius šeimos narius konsultuoja jų gyvenamojoje vietoje, pvz., kaip suvaldyti šeimos krizę, pyktį, stresą, kaip sukurti vaikams saugią aplinką namuose, taikome motyvacines technikas ir pan. Pavyzdžiui, jeigu pagrindinė problema šeimoje – priklausomybė, rekomenduojame šios srities specialisto pagalbą: padedame surasti arčiausiai asmens gyvenamosios vietos dirbantį specialistą, užsirašyti į konsultacijas“, – sakė O. Leikina.

Anot O. Leikinos, sunkumų patiriančioms šeimoms dažnai efektyviausia pagalba yra apgyvendinimas krizių centre. Deja, šiuo metu tokios paslaugos nėra. „Svarbu išsaugoti vaiko ir mamos, tėvo ryšį. Tam dažnai padeda mamos, tėvo s ir vaikų ar net visos šeimos su vaikais apgyvendinimas krizių centre, kur kiekvienas šeimos narys gauna konkrečiai jam reikalingą specialistų pagalbą. Gerai, jeigu krizių centre šeima galėtų gyventi pusmetį ar net metus, nes per tą laiką šeima turi galimybę, su specialistų pagalba, keisti savo gyvenimo būdą, tobulinti socialinius, tėvystės ir sprendimų priėmimo įgūdžius“, - pasakojo psichologė O. Leikina.

Specialistė pasidžiaugė, kad Trakuose nuo lapkričio mėnesio Visuomenės sveikatos biure jau teikiamos profesionalaus priklausomybės ligų specialisto konsultacijos asmenims, turintiems priklausomybių. „Analizuojant vaiko teisių pažeidimų priežastis pastebėta, kad pati dažniausia nustatyto vaiko teisių pažeidimo priežastis – priklausomybė alkoholiui. Todėl visų institucijų pareiga – stiprinti ir aktyviau organizuoti bei vykdyti visuomenės švietimą informuojant apie tai, kas yra priklausomybė, kokią pagalbą ir kokie specialistai teikia“, – sakė ji.

Pasitarime, kurį Trakuose inicijavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai, policijos, globos centro, ugdymo įstaigų atstovai, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė ir kiti vaikų gerovę užtikrinantys specialistai.