REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Vasario 21 d. 14:37

Išskirtiniu balsu dainuojantis Paulius: „Myliu klasikinę muziką“

Klaipėda

NORAI. „Norėčiau būti panašus į Luciano Pavarotti, Andrea Bocelli ar Merūną„, - sako vienuolikmetis Paulius Rimeikis. © Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt


72959

Klaipėdos Vydūno gimnazijos moksleiviui Pauliui Rimeikiui dar tik 11 metų, bet jo vokaliniai pasiekimai jau stebina Lietuvą. „Nenoriu būti pasikėlusia žvaigžde, bet man patinka, kai žmonės mane myli“, - atviravo Paulius.

Apie vienuolikmetį berniuką Paulių, dainuojantį išskirtiniu nemutavusiu diskanto balsu, daugelis Lietuvos žiūrovų sužinojo šių metų pradžioje, kai apdovanojimuose „Žmonės 2019“ jis kartu su Mantu Jankavičiumi atliko legendinį kūrinį „Barcelona“. Pauliui teko dainuoti Montserrat Caballe soprano partiją, tad po šio pasirodymo publika plojo atsistojusi. Pagyrų scenos partneriui negailėjo ir M. Jankavičius, pavadinęs jaunąjį scenos partnerį deimantu.

Išskirtinis Pauliaus balsas neliko nepastebėtas ir televizijos projekte „Lietuvos balsas. Vaikai“. Nurungęs daugybę konkurentų Paulius kartu su kitais 5 projekto dalyviais pateko į finalą, tad šį savaitgalį jo laukia lemiama kova.

Pauliau, iš kur ta meilė klasikinei muzikai? Kodėl pasirinkai būtent šį žanrą?

Tiesiog man tokia muzika labai įkrito į širdį. Klasikinę muziką mėgstu nuo mažų dienų, ją nuolatos niūniuodavau. O dabar jau subrendau, bet mano balsas aukštas, tad dainuosiu tol, kol bus balso mutacija. Galėtų balsas iš viso nemutuoti. Bet, aišku, tai maža tikimybė.

Bet gal po mutacijos tavo balsas įgaus naujų spalvų?

Gal bus dar aukštesnis (nusijuokia).

Esi dalyvavęs daugelyje tarptautinių konkursų, taip pat ir „Dainų dainelėje“. Kokios naujos patirties įgijai „Lietuvos balse“?

Kai tik išgirdau apie šį projektą, supratau, kad tai gyvenimo šansas, ir iš karto bėgau registruotis. Džiaugiuosi, kad nepraleidau šios galimybės išbandyti savo jėgas, nes dabar jaučiuosi dar stipresnis, įgijau daugiau pasitikėjimo. Man šis projektas labai įdomus, nes turėjau galimybę susipažinti su žymiais atlikėjais, radau naujų draugų. Man atrodo, kad į šį projektą susirinko labai stiprūs vaikai. Tikrai nebuvo nė vieno vaiko, kuris dainuotų negražiai. Bet aš sau nuo pat projekto pradžios kartojau, kad tai ne konkursas, o tik žaidimas. Bus taip, kaip jau Dievas duos, išrinks tave arba ne.

Ar nebuvo papildomų baimių, juk tokiuose projektuose aplink zuja operatoriai, filmuoja?

Ne. Man dar smagiau, kai gali „bendrauti“ su kameromis. Tik reikia nebijoti, nes kameros viską fiksuoja ir jei bijosi, labai matysis. Man tai ne pirmas kartas, juk „Dainų dainelėje“ irgi filmuoja, tad esu jau patyręs.

Šiame projekte tave mokyti pasirinko Monika Marija. Kaip jums sekasi bendrauti?

Ji labai „faina“ mergaitė, kruopšti, graži, visada pasiruošusi rimtai dirbti, mes patyrėme daug nuotykių.

Gal davė kokių nors neįkainojamų patarimų?

Daug, bet visų ir neišvardinsiu. Žinoma, kai dainuoji, būna ir klaidų, tad ji pasako, ką reikėtų tobulinti.

Papasakok, kaip tau sekėsi dainuoti kartu su Mantu Jankavičiumi?

Tai geriausias nuotykis mano gyvenime. Jo niekada nepamiršiu. Labai noriu padėkoti Mantui, kad jis mane pakvietė dainuoti kartu ir labai drąsino. Iki šiol prisimenu jo žvilgsnį scenoje, tarsi nebyliai sakytų: „Padarysi, padarysi, tu gali...“ Tiek Mantas, tiek Monika Marija labai mieli ir nuoširdūs žmonės, bet ir labai charizmatiški.

Ar jau svajoji, kuo norėtum būti užaugęs?

Manau, kad ir tuomet dainuosiu. Norėčiau būti panašus į Luciano Pavarotti, Andrea Bocelli ar Merūną. Savo ateitį sieju su klasikine muzika, dainavimu. Norėčiau, kad tai būtų ne tik mano hobis, bet ir darbas, iš kurio galėčiau uždirbti pinigų.

O kitų žanrų muzika tavęs visai netraukia?

Labai retai. Kartais paklausau popmuzikos, bet vis tiek širdis linksta prie klasikos.

Ar dabar, kai tave dažnai rodo per televiziją, gimnazijoje sulauki daugiau dėmesio? Nebijai išpuikti?

Daugeliui buvo naujiena, kad aš dainuoju diskantu. Bet aš nenoriu atrodyti kaip žvaigždė, „pasikėlęs“, noriu būti paprastas. Bet, žinoma, smagu, kai kiti giria, myli.

Dainuoja nuo trejų

Pauliaus mama Snieguolė Rimeikienė pasakojo, kad sūnus klasikinę muziką susižavėjo dar visai mažutis.

„Pamenu, kai jis būdamas vos vienerių maigydavo televizijos pultelį ir, kai įsijungdavo klasikinę muziką transliuojantis kanalas, tarsi užhipnotizuotas negalėdavo atsitraukti. Galėdavo valandų valandas klausyti. Mums būdavo keista matyti, kad toks mažas vaikas domisi tokia rimta muzika. Dainuoti jis pradėjo nuo 3 metų, darželyje muzikos mokytoja jį iš karto pastebėjo. Nors gyvename Gargžduose, norėjome, kad Paulius lankytų Klaipėdoje esančią meninės pakraipos Vydūno gimnaziją, vokalo subtilybių jis mokosi Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje pas mokytoją Erlandą Tverijonienę„, - pasakojo mama.

Pauliaus vokalo mokytoja E. Tverijonienė prisiminė, kad prieš 4 metus, kai šis berniukas atėjo pas ją mokytis, pirmąsias pamokas pradėjo nuo popmuzikos.

„Bet abu labai greitai supratome, kad tai ne jo kelias, kad Paulius sukurtas klasikinei muzikai. Jis labai jautrios sielos vaikas, labai jautriai suvokiantis ir priimantis būtent klasikinę muziką. Man patinka, kad Paulius nelinkęs pasiduoti, sunkiai dirba, bet, žinoma, tobulėti dar yra kur“, - apie mokinį pasakojo E. Tverijonienė.

Mokytoja linkėjo Pauliui pasiekti savo svajonę.

„Muzikanto kelias nėra lengvas, prireiks daug stiprios valios, atkaklumo, ir, žinoma, meilės šiam darbui“, - minėjo E. Tverijonienė.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA