Angle down Atgal

Išsaugoję pilietybę, išsaugos ir pareigas valstybei

Jeigu gegužės 12 d. vyksiančio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo rezultatas bus teigiamas, ar tai netaps dar viena papildoma privilegija užsienyje gyvenantiems lietuviams? Ar išsaugoję pilietybę asmenys gaus ir kokių nors privilegijų, kurių neturi tie, kurie gyvena Lietuvoje? Ar liks pareigos valstybei? Tokie klausimai kyla balsavimo teisę turintiems Lietuvos piliečiams, kurie referendume turės priimti sprendimą ir pasakyti „taip“ arba „ne“ pilietybės išsaugojimo teisei.

Atsakant į visus šiuos klausimus, svarbiausia pabrėžti, kad tie Lietuvos piliečiai, kurie išsaugos Lietuvos pilietybę, drauge išsaugos ir visas su ja susijusias pareigas. Ekonominiu požiūriu pilietybės išsaugojimo įteisinimas leistų palaikyti glaudžius ekonominius ir socialinius ryšius su kitose šalyse gyvenančiais lietuviais ir kurti valstybei ir visuomenei pridėtinę vertę.

Politinių ir pilietinių teisių prasme Lietuvos pilietybės išsaugojimas leistų rinkti Lietuvos Respublikos Prezidentą, taip pat Seimo narius, tačiau jei kitos šalies pilietybę turintis asmuo sumanytų būti išrinktas Prezidentu ar Seimo nariu, kitos šalies pilietybės jam tektų atsisakyti ir tai įrodyti. Kitose šalyse gyvenantys Lietuvos piliečiai paprastai nėra aktyvūs rinkimuose, tačiau pastaraisiais metais ši tendencija keičiasi ir vis daugiau tautiečių registruojasi dalyvauti ir dalyvauja rinkimuose. Referendumas vyks gegužės 12 d., kaip ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Laukiama, kad referendume turėtų dalyvauti du kartus daugiau Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, nei iki šiol.

Sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms referendumas taip pat įtakos neturėtų, nes sveikatos ar socialinės apsaugos priemonės, sveikatos draudimas, pašalpos ir kita yra susiję ne su pilietybe, o su gyvenamąja vieta.

Bet kurios valstybės pilietis, mokėjęs atitinkamos rūšies socialinio draudimo įmokas, įgyja teisę ir į valstybinio socialinio draudimo išmokas. Teisę gauti piniginę socialinę paramą, valstybės mokamas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, paramą būstui įsigyti turi visi, kurie gyvena Lietuvoje ir yra deklaravę čia savo gyvenamąją vietą. Taip pat ir pensijų dydis priklauso ne nuo pilietybės, o nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.

Vienintelis numatomas nesklandumas – tai galimas kiek didesnis darbo krūvis nagrinėjant piliečių prašymus ar skundus.

Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad vieną pagrindinių pareigų valstybei – prievolė atlikti pradinę karo tarnybą – išlaikiusiems pilietybę taip pat išliktų. Kas nutiktų, jei kitos valstybės pilietybę įgijęs Lietuvos pilietis būtų šaukiamas atlikti karo tarnybą ir kitoje valstybėje? Tokiu atveju atsižvelgiama visų pirma į Lietuvos Respublikos interesus, ir karo prievolininkas privalomąją karo tarnybą turėtų atlikti Lietuvoje. Kitu atveju pilietis, norintis atlikti karo tarnybą kitoje valstybėje, turėtų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą. NATO ir Europos Sąjungos šalių, kuriose galioja privalomoji karo tarnyba, be Lietuvos, yra devynios. Tai Austrija, Danija, Estija, Graikija, Kipras, Norvegija, Suomija, Švedija ir Turkija. Danijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje kasmet pašaukiama mažiau nei penktadalis šaukiamojo amžiaus jaunuolių, kitose šalys atlikti privalomosios karo tarnybos Lietuvos piliečiai šaukiami nebūtų.

Daugiau informacijos apie Pilietybės išsaugojimo referendumą ieškokite www.pilietybesvarbu.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite