Angle down Atgal

Įspėjo apie planuojamą bankų turto mokesčio žalą: už būsto paskolą mokėtumėte iki 13 tūkst. eurų daugiau

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius kritikuoja Seime siūlomą bankų aktyvų mokestį. Jo teigimu, tai padidintų paslaugų įkainius visiems Lietuvos žmonėms. Dėl naujo mokesčio brangtų būsto bei verslo paskolos, bankų paslaugos. Taip pat būtų padaryta ekonominės žala valstybei. Į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų, kuriuos galėtų skirti plėtrai, modernizavimui ir socialinėms reikmėms.

M. Zalatorius pažymi, kad preliminariu LBA vertinimu, atliktu pritaikius ekonominių scenarijų modelius, naujas mokestis ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms, šalies ekonominiam vystymuisi, brangų paskolos, o valstybė galėtų patiriti iki 450 mln. eurų nuostolių.

„Nenorime politikuoti ar politizuoti bei dalyvauti rinkiminiuose žaidimuose su tokiais mokesčiais. Nenorime ir gąsdinti visuomenės. Tik norime pateikti skaičiavimus, kaip daugiau ar mažiau neatsakingi mokestiniai pasiūlymai gali mums atsiliepti“, – analizės tikslus vardija M. Zalatorius.

Lietuvos bankų asociacijos analizės vadovas Vilius Tamkavaitis taip pat pažymi, kad papildomas sektoriaus apmokestinimas užkirstų kelią ekonomikos spartesnei plėtrai. Jis taip pat pažymi, kad jeigu žiūrėtume į bankų pelnus vienam gyventojui Europos Sąjungoje, Lietuvoje jis yra pats. Net Estijoje jis yra 2 kartus didesnis.

V. Tamkavaitis siūlo atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.

Bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl neatsakingo valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.

Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

Naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas – paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Be bankų paskolų verslo plėtra neįmanoma. Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai į bankus kreipiasi apie 66 proc. šalies įmonių, ypatingai regionuose. Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17–35 mln. eurų susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas (BVP).

Mokesčio įvedimas skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų, kuriuos galėtų skirti plėtrai, modernizavimui ir socialinėms reikmėms.

„Mano nuomone, pusė milijardo eurų pinigų netekimas yra pakankama žala valstybei“, – pastebi M. Zalatorius. Jis priduria, kad tokia analizė daryta remiantis tiesiniu modeliu, neatsižvelgiant į galimas recesijas.

„Uždėkime ant viršaus dar recesiją, ir šitas pusę milijardo gali didėti 2–3 kartus. Reikia labai žiūrėti, kokiu metu tokio pobūdžio mokesčiai yra įvedami“, – mano M. Zalatorius.

Tuo metu V. Tamkavaitis pažymi, kad visų galimų scenarijų žala būtų didesnė, nei nauda ekonomika, todėl reikalinga išsami studija ir analizė prieš bandymą įvesti bankų turto mokestį.

Premjeras siūlymą palaiko

Lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LRA–KŠS) Seime įregistravo projektą dėl komercinių bankų aktyvų apmokestinimo. Šiuo projektu yra siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams ir taip į biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų, kurie būtų skirti nelygybei ir skurdui mažinti.

Šių lėšų reikia dar vasarą atsinaujinusios valdančiosios koalicijos pasirašytame susitarime, kuriame numatyta didinti įvairias socialine išmokas bei kompensacijas.

Tai planuojama padaryti jau šių metų rudens Seimo sesijoje.

Premjeras Saulius Skvernelis yra teigęs, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų.

LRT.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite