Iš vir­tua­lios rea­ly­bės – į Eu­ro­pą

Šiauliai
Šiuo mo­to­cik­lu Mar­ty­nas Bu­jaus­kas iš­vy­ko pa­ke­liau­ti po Eu­ro­pą. „Lau­kia vie­na įdo­miau­sių ma­no gy­ve­ni­me ke­lio­nių, kai du mėgs­ta­mus po­mė­gius su­jung­siu į vie­ną: ke­liau­siu mo­to­cik­lu ir kur­siu 360 laisp­nių kam­pu tu­ri­nį“, – džiau­gia­si jis. (Audronio Rutkausko nuotr.)
Monika Šlekonytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Vir­tua­lios rea­ly­bės kū­rė­jas Mar­ty­nas Bu­jaus­kas, rugp­jū­čio 2 d. mo­to­cik­lu pa­ju­dė­jo į, kaip pa­ts sa­ko, įdo­miau­sią gy­ve­ni­mo ke­lio­nę. Prieš akis lau­kia mė­nuo pen­kio­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Tie­sa, ne vien pra­mo­go­mis jo ke­lio­nė kve­pia – bus ir dar­bo. Nors pa­no­ra­mi­nį fil­ma­vi­mą, fo­tog­ra­fa­vi­mą la­biau va­di­na ho­biu. Kaip be­bū­tų – Mar­ty­nas net tris kar­tus bu­vo no­mi­nuo­tas vers­lo ir pa­sie­ki­mų pa­ro­do­se, o jo vir­tua­lios rea­ly­bės kam­ba­rys šiau­lie­čiams lei­džia kaip rei­kiant iš­si­dūk­ti, klai­džio­jant po vir­tua­lią erd­vę.
 

Važiuojant motociklu, vėjas išpučia blogybes

„Laukia viena įdomiausių mano gyvenime kelionių, kai du mėgstamus pomėgius sujungsiu į vieną: keliausiu motociklu ir kursiu 360 laipsnių kampu turinį. Tai darbovietės projektas“, – džiaugiasi Martynas. Planuojama, kad per rugpjūtį vyras aplankys Vokietiją, Daniją, Olandiją, Belgiją ir Prancūziją. Jis nekantrauja pabendrauti su vietiniais gyventojais, iš arčiau pamatyti jų kultūrą.

Dar smagiau, kad vyks motociklu, nes tai jo aistra nuo vaikystės. „Būdamas vaiku, atsisukdavau į tą pusę, kur jau buvo galima girdėti, jog važiuoja motociklas. Žinojau, kad kai tik bus galimybė – važinėsiu“, – pirmuosius įspūdžius, susijusius su motociklais, mena pašnekovas. Beje, kitaip, ko gero, negalėjo būti: šia dvirate transporto priemone jaunystėje yra važinėjęs jo senelis, tėtis ir net mama. Pirmąkart tą laisvės pojūtį berniukas pajuto vežiojamas tėčio, vėliau gaudavo pavairuoti kiemo draugų motociklų. Kol Martynas neturėjo naujesnio ir patikimesnio motociklo, tol niekur toli nevažiuodavo – tėvai neleisdavo, sakydavo, jog toli teks stumtis…

„Mokslų baigimo proga pasidovanojau sau motociklą, su kuriuo daugiau ir toliau pradėjau važinėti. Iš pradžių po vietines apylinkes, rajonus, vėliau – apskritis, taip palaipsniui darėsi ankšta, pradėjau planuotis keliones rečiau, bet ilgesnėmis distancijomis. Įsimintiniausia yra 1 600 km kelionė per 24 val. Ji buvo fiksuojama ir po jos gaunamas „irno butt“ („geležinės subinės“) statusas“, – pasakoja Martynas.

Pašnekovas teigia dažnai sulaukiantis klausimo, kas yra virtuali realybė, į kurį atsakyti sunku, bet nusijuokia, kad dar sunkiau nusakyti, kuo jį žavi motociklai: „Esu važiavęs 300 km/val. greičiu. Ir supratau, kad tai ne man. Man patinka low ride (liet. lėtas važiavimas) stiliumi, tada mėgaujuosi gamta. Jausmą tikrai sunku apsakyti, bet man važiuoti motociklu yra kažkas daugiau, nei tik važiuoti ant dviejų ratų.“ Atsakymą papildytų, ko gero, Martyno draugai ir pažįstami. „Aplinkiniai sako, kad kai aš pavažinėju, tampu daug geresnis. Aš ir pats tai jaučiu, matyt, vėjas visas blogybes išpučia“, – nusišypso.

Neišmėginsi – nesuprasi

Bet grįžkime prie virtualios realybės, juk jei ne ji, jei ne įgyti kūrimo ir filmavimo įgūdžiai, ši kelionė gal būtų likusi tik Martyno norų sąraše. Be abejo, jaunimas nesunkiai suvokia, kas yra virtuali realybė, bet vyresnieji į šį terminą žiūri įtariai prisimerkę. Martynas pats tikina vis ieškantis atsakymo į šį klausimą: „Atrodo, kad viskas aišku, bet iš tikrųjų – kas yra virtuali realybė? Ieškodamas to tikro ir paprastai visiems suprantamo atsakymo, klientų prašydavau apibūdinti savo patirtį virtualioje erdvėje. Visų atsakymas visuomet būna vienas ir tas pats: norint suprasti virtualią realybę, ją reikia išmėginti.“

Pats Martynas pirmąsyk į virtualią realybę nusikėlė 2015-aisiais, užsidėjęs virtualios realybės akinių prototipą vienoje konferencijoje. Patirtis buvo įdomi, tačiau ne vien jo asmeninės emocijos nustebino ir privertė susimąstyti: „Labiausiai sudomino kitų asmenų emocijos. Negalėjau patikėti, kaip skirtingai pasireiškia emocijos, žmonių šypsenos ir geros emocijos.“

Jau po metų virtualios realybės akiniai tapo prieinami, o toje erdvėje atsirado galimybių ne tik apsidairyti, bet ir vaikščioti, atlikti veiksmų. Ši galimybė vyrą sudomino. Regis, to pakako užsimegzti minčiai įkurti vietą, kur žmonės galėtų ateiti ir išmėginti virtualios realybės siūlomas pramogas. „2016 metais nieko nelaukęs atidariau pirmąjį virtualios realybės pramogų kambarį Lietuvoje. Prisiminus dabar, ima juokas, nes nieko panašaus gyvenime nedaręs jį įkūriau. Taip, kaip pats supratau arba kaip man atrodė, kad turėtų būti, nes nebuvo, pas ką nuvažiuoti ir pažiūrėti, kaip tai daroma“, – pasakoja pašnekovas.

Idėja smagi, bet žinių žmonėms trūko, jie turėjo nemažai baimių, jautėsi nejaukiai. Žinoma, reikėjo laiko. Stimulą apsilankyti klientams davė ir 2016-ųjų Šiaulių verslo ir pasiekimų paroda. Joje Martynas virtualias pramogas pristatė visuomenei, o komisija virtualios realybės kambarį nominavo kaip geriausią 2016 metų paslaugą.

Google Maps Street View“ fotografas

Vėliau Martynas dar rimčiau pasinėrė į virtualios realybės kūrimą, norėjo išbandyti jos galimybes. Taip „prisikasė“ iki „Google“ komandos.

„Pamaniau, kad būtų šaunu, jei galėčiau į virtualią erdvę perkelti tai, kas yra aplink mus, tokios galimybės padėtų pateikti turinį, į kurį galima pasinerti iš bet kokio pasaulio karšto. Domėjausi, kokiais būdais tai galima atlikti. Besidomint supratau, kad tuo pačiu principu paremtas „Google Maps Street View“ turinys. Pasigilinus dar daugiau, atradau, kad „Google“ duoda visas galimybes kurti jiems reikalingą turinį ir jį teikti „Google Maps“ platformoje. Pateikus „Google“ atliktų darbų pavyzdžius, kurie atitinka jų nustatytas taisykles, „Google“ suteikia išskirtinį patikimo fotografo ženklelį, kuris įrodo, kad atliekami fotografo darbai atitinka visas taisykles ir užtikrina aukštus „Google Maps Street View“ fotografo reikalavimus“, – kaip pavyko prisijungti prie „Google“ projekto, prisimena vyras.

Savo nuostabai, naują paslaugą darsyk pristatęs verslo ir pasiekimų parodoje, tik jau 2017 m., jis buvo antrąkart nominuotas už geriausią metų paslaugą. „Pats negalėjau patikėti, kad antrus metus iš eilės mano turinys ir teikiamos paslaugos sulauks tokio komisijos įvertinimo. Jei neklystu, šiai parodai jau daugiau kaip 100 metų, surengtų parodų skaičius siekia 50. Nesu tikras, bet, ko gero, esu pirmas žmogus šios parodos istorijoje, kuris nominuotas du kartus iš eilės, – šypsosi Martynas ir priduria: – Keisčiausia tai, kad mano išsilavinimas toli gražu neturi nieko bendro su fotografija ar informacinėmis technologijomis. Tai labiau mano hobis, kuris leidžia mėgautis tuo, ką darau.“

Po dvejų metų toje pačioje parodoje Martynas ir vėl džiūgavo dėl patirtos sėkmės. Trečiąkart jis pristatė interaktyvų suvenyrą kubą ir pelnė geriausio 2019 metų gaminio nominaciją. Kuo jis ypatingas? „Žmonės, turėdami kubą, gali apsidairyti po įvairius Lietuvoje esančius taškus. Apžiūrėti trimatį Lietuvos herbą Vytį“, – aiškina pašnekovas, norėjęs sukurti kažką unikalaus.

Anot Martyno, projektas, kuriuo jis labai tikėjo, turėjo prasmę. „Labai norėjau spėti padaryti iki Lietuvos šimtmečio ir pavadinti LT1010, bet, deja, nepavyko. Projektas pristatytas 2019 metais. Pavadinimas LT1010, nes 2019 metais buvo 1010 metų, kai buvo pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas, – kalba pašnekovas. – Nemeluosiu – labai tikėjau šiuo projektu ir laikiau sukryžiavęs pirštus su viltimi, kad parodos komisija neliks nepastebėjusi įdėto darbo. Žinoma, per tą visą laiką vienas nebūčiau visko padaręs, džiaugiuosi, kad su manimi buvo geri draugai ir kolektyvas, kuris dirbo kartu ir tikėjo. Teko dirbti ir naktimis, bet, kaip matome, rezultatas kalba pats už save.“

Platusis virtualios realybės pasaulis

Užėję į Martyno įkurtą virtualios realybės kambarį Šiauliuose „EnterVR“, galite susipažinti ir išmėginti virtualios realybės turinį, praleisti laisvalaikį, išbandyti naujausiomis technologijomis paremtas pramogas. Jame populiaru atšvęsti gimtadienius ir kitas šventes, įmonės mėgsta rengti „teambulding“ vakarėlius. Bet virtuali realybė kaip pramogos – tik mažytis lašas toje plačioje galimybių erdvėje.

Pasak Martyno, naudojantis virtualios realybės galimybėmis ir robotų technologijomis, galima dirbti netgi fizinius darbus: „Už tūkstančių kilometrų. Įsivaizduokite – sunkios technikos operatorius atsikelia ryte, nueina į kitą kambarį, užsideda virtualios realybės akinius ir, pro juos žiūrėdamas, gali valdyti mechanizmus už tūkstančių kilometrų, visiškai kontroliuodamas visą sistemą. Argi ne šaunu? Ar pramogos liks šešėlyje – nemanau. Manau, kad, laikui bėgant, jos dar labiau populiarės.“