REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2021 m. Spalio 12 d. 12:14

Iš Šiaulių rajono kilęs akvarelės meistras Antanas Visockis su žmona Aldona atidarė jubiliejinę parodą

Šiauliai

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


190797

Akvarelės meistras profesorius Antanas Visockis, kilęs iš Šiaulių rajono Džiuikių kaimo (Kužių seniūnija), su žmona keramike Aldona Visockiene Šiaulių dailės galerijos didžiojoje salėje atidarė jubiliejinę parodą „Duetas“, kurioje eksponuoja savo išskirtinę kūrybą net kelių svarbių asmeninių jubiliejų proga.


Foto galerija:

resize-1200x900-img-1596-copy.jpg
resize-1200x900-d1-img-1584-copy.jpg
resize-1200x900-still1011-00003-copy-kopija.jpg
resize-1200x900-still1011-00000-copy-kopija.jpg

Dailininkų Antano ir Aldonos Visockių kūryba puikiai pažįstama ir vertinama ne tik Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Baltarusijoje, bet ir jo gimtinėje – Šiaulių rajone: Kužių seniūnijoje, Kuršėnuose. Todėl su šia paroda profesorių atvyko pasveikinti ne tik Seimo nariai Stasys Tumėnas, Domas Griškevičius, Dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus, Šiaulių miesto savivaldybės, Šv. Kazimiero ordino, kuriam priklauso Aldona ir Antanas Visockiai, atstovai, bet ir Kužių seniūnijos seniūnė Jolanda Rudavičienė, fotoalbumą apie Šiaulių rajoną įteikė Šiaulių rajono mero padėjėja Rita Žadeikytė. Išskirtinį koncertą surengė Šiaulių miesto jaunieji atlikėjai, kurių mokytojai - Šv. Kazimiero ordino nariai Nijolė Prascevičienė, Raimonda Sližienė, Sigitas Vaičiulionis. Parodos atidaryme profesorius Antanas Visockis prisiminė ir savo gimtas vietas Šiaulių rajone, pirmuosius kūrybinius bandymus. 

Antano ir Aldonos Visockių parodą pristatanti Šiaulių dailės galerija parodos anotacijoje rašo, kad šių žymių dailininkų duetas jau daug metų yra neatsiejamas nuo kultūrinio gyvenimo raidos. „Antano ir Aldonos Visockių duetas kūrybiškai plėtojasi įvairiomis kryptimis. Tapybos potėpiai ištirpsta akvarelės lengvume. Akvareliški bokštai sustingsta keramikiniuose pano. Kūrybinis duetas tęsiamas gyvenimiškoje erdvėje, kuri susiliejo su menininkų poros veiklumu bohemiškame, kultūriniame gyvenime. (...) Visockių kūrybinį bendradarbiavimą reprezentuojantis monumentalus keraminis pano Šiaulių restorano „Žemaitis“ interjere „Saulės mūšis 1236 m.“ visus stebino dydžiu ir įtaiga, formų drąsa ir istorinėmis užuominomis. Vėliau – plastinių formų horeljefas „Muzika“ restorane „Geluva“ (1975 m.), trys keramikinės plokštės su dekoratyviniais intarpais „Gubernijos“ alaus darykloje (1989 m.), kur išryškinti nacionaliniai, etnografiniai motyvai. „Šventė“ (1998 m.) – dekoratyvinis keraminis pano viešbutyje „Turnė“. Bendrų darbų būta ir daugiau – Šiauliuose ir Kuršėnuose“.

„Lietuvos vaizduojamojo meno kontekste išskirtinę vietą užima skaidrios, simbolistinės Antano Visockio akvarelės. Tai panteistinių, metafizinių vizijų pasaulis, kurio akvarelinės išraiškos nepaprastai lakoniškų formų, spalvingai džiugios ir žadinančios šviesos ilgesį.

„A. Visockio akvarelių daugiasluoksniškumą sąlygoja unikali puantalizmo technika, kai tapoma taškeliais ir mažais potėpiais, susiliejančiais į vientisą spalvų gamą, sužaižaruojančia šviesomis ir iliuzijomis. A. Visockio įvaldytas ir ištobulintas akvarelės tapymo metodas leidžia jam modeliuoti paveikslą, o panaudotas kontrasto principas dar labiau išryškina įvairialypę tikrovę. Jėzaus ir Judo drama akvarelėje „Paskutinė vakarienė“ (2014), šalta – šilta („Vasara – žiema“, 2005) ar didelėje drobėje „Dvejos durys“ atveriamos baltos ir juodos durys, už kurių keleivių laukia galbūt labai skirtingi pasirinkimai”. (V. Vertelis).

Profesorius Antanas Visockis, jo žmona keramikė Aldona Visockienė ir dukra tapytoja Viktorija Visockytė dažni svečiai Šiaulių rajono kultūrinėse erdvėse. Prieš kelerius metus buvo atidaryta bendra visos šeimos paroda Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Gilaičių filialo salėje, kur vyko ne tik parodos atidarymas, bet ir šiltas bendravimas su kraštiečiais. Profesorius Antanas Visockis šiame susitikime džiaugėsi galėdamas vėl atrasti tėviškę, aplankyti gimtąsias vietas, prisiminimais pasidalinti su vietos žmonėmis, pristatyti savo kūrybos darbus, kurie eksponuojami ir vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Susitikimo metu buvo gimusi idėja Gilaičiuose surengti dailininkų plenerą.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA