Angle down Atgal

Iš Klaipėdos legaliai eksportuojami haliucinacijas sukeliantys grybai

Klaipėdoje įkurta internetinė musmirių parduotuvė prisistato kaip didžiausia šių haliucinacijas sukeliančių grybų tiekėja pasaulyje. Pardavėjai tinklalapyje pabrėžia, jog džiovintos musmirės nėra skirtos vartoti žmogui ir atsiriboja nuo galimų pasekmių.

Internetinės parduotuvės „flyamanita.com“ savininkas kalbėtis su Alfa.ltžurnalistu atsisakė, tačiau apie šiuos grybus plačiau papasakojo keli specialistai.

Raudonosios musmirės (lot. Amanita muscaria) turi haliucinogeninių savybių dėl jų sudėtyje esančio muskimolio. Jose taip pat randamos dar trys psichoaktyviosios medžiagos: iboteninė rūgštis, muskazonas ir muskarinas. Visos šios medžiagos Lietuvoje nėra įtrauktos į kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus 2000 m.

Musmirių prekyba ir laikymas vartojimui nelegalus Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Tailande, Rumunijoje ir Luizianoje (JAV). Australijoje šie grybai legalūs tik medicininiais ir moksliniais tikslais.

Raudonųjų musmirių vartojimo poveikio aprašymuose teigiama, jog jas suvalgius žmogui pakinta vaizdinių ir garsinių signalų suvokimas, o dėl perteklinio vartojimo gali sutrikti pusiausvyra, atsirasti lengvi raumenų trūkčiojimai, dezorientacija, galūnių tirpimas, prasidėti vėmimas.

Taip pat aprašymuose teigiama, jog stipriai išsikreipia laiko suvokimas, apima euforija, o kiek vėliau, esą siela palieka fizinį kūną ir poveikis tuomet primena būseną, esančią netoli mirties.

Visgi specialistai mano, jog musmirės klaidingai laikomos ypač nuodingu grybu, nes mirčių atvejų vartojant šiuos grybus pasitaiko itin retai. Tinkamai apdorotos musmirės dažniausiai naudojamos svaiginimuisi – norint pasiekti tam tikras dvasines būsenas, o kartais ir medicininiais tikslais.

Šiaurės Europos kultūroje šie grybai turi gilias tradicijas. Yra žinoma, jog skandinavų kareiviai prieš lemiamus susirėmimus valgydavo šiuos grybus ir tai jiems padėdavo mūšio lauke. Dėl psichoaktyvių savybių musmires vartojo žyniai ir šamanai.

Žinoma lietuvių kilmės archeologė Marija Gimbutas yra pateikusi faktų apie iki šiol atokesnėse Lietuvos vietose išlikusį paprotį per šventes musmires vartoti su degtine.

Ji taip pat atskleidė, jog lietuviai anksčiau džiovintas musmires tiekdavo Tolimosios šiaurės regionuose įsikūrusiems samių klajoklių tautos atstovams, kurie jas naudodavo šamaniškiems ritualams.

Minėtoje internetinėje parduotuvėje teigiama, jog viduramžiais Šiaurės Europos miškuose rasti paprastųjų musmirių būdavo sudėtinga, nes jas žmonės greitai surinkdavo, o už 15–20 musmirių kepurių Sibiro šamanai galėdavo parduoti elnią.

„Dabar visi gali nusipirkti šių džiovintų grybų paprastai ir pigiai“, – rašoma „flyamanita.com“.

Nemato priežasčių kontrolei

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus vedėja Rima Mačiūnienė tvirtino, jog musmirės nėra įtrauktos į kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, nes iki šiol tam nebuvo reikalo.

„Jos nėra kontroliuojamos. Medžiagos į tuos sąrašus įtraukiamos vadovaujantis tik tam tikrais kriterijais, ir tai nusprendžia komisija, sudaryta iš penkiolikos institucijų atstovų. Yra vertinamas žalos mastas – kiek ji naudinga ir kiek žalinga. Kitas dalykas – svarstoma, kaip bus galima kontroliuoti tą dalyką.

Musmirių klausimas komisijoje niekada nebuvo svarstomas. Kol kas nesame gavę pranešimų apie masinį vartojimą, apsinuodijimus arba mirties atvejus, kas irgi būtų viena iš įtraukimo į sąrašą priežasčių“, – aiškino R. Mačiūnienė.

Specialistės teigimu, musmirės naudojamos ir medicininiais tikslais. Ji atskleidė, jog yra girdėjusi apie musmirių verslą Klaipėdoje.

„Nežinau, kokiais tikslais jie prekiauja. Raudonąją musmirę esu pati kažkada užpylinėjusi. Žmonės ją naudoja ir medicininiais tikslais – sąnarių, vidurių, opų gydymui ir t. t.

Iš muitinės pareigūnų esu girdėjusi apie musmirių verslą Klaipėdoje, jog nedideliais kiekiais siuntimai yra vykdomi, tačiau tai nėra kontroliuojama nei mūsų, nei tose šalyse, į kurias siunčiama.

Kava, arbata irgi yra psichodelikai. Lietuvoje yra bent jau septynios augančių grybų, kurie turi psilocibino, rūšys. Jiems nustatytos kontrolės priemonės, tačiau raudonoji musmirė nėra kontroliuojama. Jeigu atsiras poreikis, klausimas bus svarstomas“, – teigė R. Mačiūnienė.

Nepriskirtų narkotikams

Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius nėra linkęs musmirių vertinti vienareikšmiškai, tad nesiryžo jų priskirti prie narkotikų.

„Tai nuo seno žinomas grybas, kuris naudojamas kaip haliucinogenas. Vertinant jo nuodingumą, žmogus paprastai neturėtų nusinuodyti. Yra mažai augalų, kurie sukeltų haliucinacijas, bet neduotų ryškaus apsinuodijimo. Raudonoji musmirė sukelia haliucinacijas, ir galbūt kai kam tai svarbu ir naudinga.

Musmirės turi stabdomąjį poveikį – gali stabdyti auglio, uždegimo plitimą, todėl kartais jos naudojamos ir onkologijos srityje. Tuo pasižymi ir visi kiti grybai, bet raudonoji musmirė tai daro stipriau“, – teigė V. Skirkevičius.

Anot jo, haliucinogenas nėra tikra narkotinė medžiaga, dėl to kyla klausimas dėl jo visiško uždraudimo.

„Tai psichiką stimuliuojančios medžiagos. Tik kyla kausimas, ar vartojimo metu atsiranda pripratimas. Jeigu didinamas dozių kiekis ir dažnėja vartojimas, galime įtarti, jog tai narkotinė medžiaga, o kol kas nėra tokių žinių apie musmires.

Jos naudojamos tam, kad sukeltų haliucinacijos efektą, bet jis gali būti įvairus. Musmirės gali būti naudojamos siekiant pagerinti sapnų kokybę arba slopinti depresijos požymius.

Senosiose kultūrose šamanai musmires naudodavo, kad sugebėtų suprasti pasaulio reiškinius, kad remdamiesi dvasiomis atsektų ligų priežastis. Tam jie stengdavosi pasiekti transo būseną.

Liaudies medicinoje yra visa istorija. Ne tik veikliosios medžiagos ar gydymo būdai, bet ir apeigos. Jeigu tai atskirtume, pavyzdžiui, sakydami, kad musmirė veikia vienaip ir turi nuodingų medžiagų, tai visa liaudies medicina sugriūtų į šipulius.

Turiu omenyje, jog negalime be apeiginių tradicijų įvertinti musmirės. Išskiriant ją fragmentais, paaiškinti, kaip ji veikia, yra labai sunku“, – teigė V. Skirkevičius.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite