Angle down Atgal

Ir Pasvalyje, ir Vilniuje svarbiausia – dirbti iš širdies…

Dovilė ir Živilė Kurauskaitės – žavios, kūrybingos, gyvenimo džiaugsmu kibirkščiuojančios dvynės iš Pasvalio. Pulsuojančio pozityvo dozė – kiekvieną šeštadienio vidurdienį. Kraštietės dvynukės jau metus „Žinių radijuje“ kuria laidą „Pas Dovilę ir Živilę“. Ji ypatinga gyvo, natūralaus, improvizuoto pokalbio aura. Merginos kalbina sėkmingus Lietuvos žmones – sportininkus, keliautojus, verslininkus, kulinarus – apie jų gyvenimo, veiklos kelią. 

Vieną pasiutusiai saulėtą dieną susitikome su sesėmis Vilniuje… Prie gardžios kavos puodelio išsikalbėjome – kaip vingiuoja jų pačių kelias?

– Dovile, Živile! Kaip prisistatote aplinkiniams?

 Živilė: Kaip dvynukės, labai retai tenka prisistatyti individualiai. Stengiamės išlaikyti šį tandemą. 

Dovilė: Su metais pradėjom suprasti, kad tai – Dievo dovana, vertybė. Tikrai mėgstu pabrėžti, kad turiu dvynę – iškart po to, kai pasakau savo vardą… 

Dvynių mama – iš Suvalkijos, tėtis – Pasvalio kraštietis. Vaikystę jos leido ir Pumpėnuose – kur gyvena seneliai, miškų apjuostam krašte… Jau dešimt metų sesės – Vilniuje. Tačiau pailsi tik ištrūkusios į gamtą, tylų mišką, ramią sodybą. Nors sostinėje verda jų darbai, dvynės pripažįsta, – miestas net per dešimtmetį netapo širdies namais. 

Širdies sparnai išaugo Pasvalyje… 

Mokykloje, abi juokiasi, buvo zubrilos, tylios ir nedrąsios. Proveržis – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. Čia jos įsitraukė į galybę veiklų: šokius, dainavimą, teatrą… Aktyvūs mokytojai, kūrybinga bendramokslių laida (tarp jų – muzikos kritikė Rasa Murauskaitė, vokalistė Egidija Mačiulytė) skatino išreikšti save. Sesės šoko „Apynėlyje“, giedojo Pasvalio bažnyčios chore, vedė renginius, domėjosi daile… Kurį laiką graužęsi, kad nepavyksta atsiduoti tik vienam dalykui, suprato, jog įvairialypumas – jų stiprioji pusė. Sesės vengia monotonijos ir save iš naujo atranda vis kitoje srityje. Ir kaskart įdeda visą širdį… „Kitaip net neišeina. Įdomu, norisi tiek daug…“ – sako Dovilė. 

– Ką saugote širdyje iš gimtinės, Pasvalio? 

Živilė: Prie mūsų asmenybių formavimosi svariai prisidėjo Gimnazija. Jaučiu jai didelę meilę. Taip pat – Pasvalys mums visada išliks šeimos namai, gimtinė. Kad ir kur būtume – Vilniuje, Sidnėjuje ar kitur. Tai – namai, mūsų šaknys, mūsų tėvai ir seneliai. 

Dovilė: Gimnazija suteikė norą „valgyti gyvenimą visa burna“ (šypsosi). Supratau, kad gali ir keliauti, ir mokytis, ir sportuoti… Ji įskiepijo meilę kultūrai, parodė, jog gyvenimas – labai platus. Tik reikia visa tai iš jo pasiimti… Prisimenu, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Grubinskienė skatino eiti į kultūros renginius, spektaklius ir juos aprašyti. Kaip to pasiilgau, kad dabar kas tokią progą duotų! Be to, Pasvalys – labai kultūringas miestas. Kiek žymių žmonių iš čia kilo! 

Dvynių ryšys, kuriam nėra ribų 

Turėti dvynį – kažkokia magija… Pašnekovės pripažįsta, kad tai – ir gyvenimo dovana, ir iššūkis: 

– Būdama dvyne, kartais nesuvoki savo pačios identiteto. Tai pamatėm įstojusios į universitetą – buvo sunku suvokti, ką mėgsta Dovilė, o ką Živilė? Stengėmės pabrėžti savo skirtumus. Bandėm kovoti su panašumu, įrodyti, kad esame labai skirtingos. Bet ilgainiui pripažinom, kad visgi esam dvynukės… Prisimenu, kai man operavo apendicitą, sesė irgi jautė skausmą. Gal iš baimės (šypsosi), – patirtimi dalijasi Dovilė ir Živilė. 

Dovilė ir Živilė Kurauskaitės – sesės dvynės iš Pasvalio. Šiandien jos – Vilniuje, kuria stiliaus ir radijo projektus. Asmeninio albumo nuotr.
Dovilė ir Živilė Kurauskaitės – sesės dvynės iš Pasvalio. Šiandien jos – Vilniuje, kuria stiliaus ir radijo projektus. Asmeninio albumo nuotr.

Pabuvęs su dvynukėmis pastebi ne tik jų išvaizdos skirtumą, bet ir tai, jog Živilė – ramesnė, Dovilė – smarkesnė. Apsigyvenus atskirai, Živilė pripažįsta, teko tapti savarankiškesnei – ligtol Dovilė dvynių santykiuose atliko sprendžiančiojo lyderio vaidmenį. Dovilė gi surado savo lyrinę pusę, jausmingumą, švelnumą. Dvynys juk „valgo“ kažkurią tavo asmenybės pusę, ją stipriau išreiškia nei tu pats (ar taip nenutinka ir kituose santykiuose?). 

Živilė prisimena, kaip sunku buvo suprasti, koks yra jos gyvenimo kelias, kokios studijos atskleistų tikrąjį potencialą. Mergina įstojo į informologiją, vėliau – viešųjų ryšių magistrantūrą. Turi žurnalistikos patirties, o šiuo metu dirba vienos perlaidų kompanijos komunikacijos skyriuje. Dovilė pasuko į ekonomikos studijas, šiandien dirba finansų srityje. Nors studijų, darbų keliai ir išsiskyrė, sesės pripažįsta, jog abiejų prigimtis – kūrybiška, meniška. Šalia pagrindinės veiklos jos drauge užsiima, kaip pačios vadina, širdies veikla: ilgą laiką tai buvo įvairūs mados, stiliaus projektai, šiandien – radijo laida. Seses jungia ne tik kraujas, jos – sielos dvynės bei džiaugiasi drauge kurdamos. 

Studijuodamos sesės naudojosi galimybe vykti į užsienio šalis pagal work and travel (liet. dirbk ir keliauk) programas. Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija… Šios patirtys suteikė drąsos, proveržį įprasminti savo norus. Pirmasis jųdviejų projektas – stiliaus duetas. Draugės vis pastebėdavo puikų sesučių stiliaus pojūtį, klausdavo patarimo. Buvo birželis už Atlanto, Amerikoje… Kilo minčių kaip nors „įforminti“ polinkį į estetiką, įvaizdžio kūrimą. Gimė bendras Dovilės ir Živilės feisbuko profilis-tinklaraštis TWINS (liet. dvynės). Čia jos kėlė stiliaus derinių nuotraukas, praktinius patarimus. TWINS žinutė – jog stilius ir pinigai ne visada eina išvien ir dera. Kitaip tariant, stiliaus jausmo nenusipirksi – ir su mažai resursų gali puikiai atrodyti. Sesės pamatė, jog dvynių brendas – žmonėms įdomus. Na, ir prasidėjo… 

Prieš porą metų sesės rengė mados projektą „Dvynukių stiliaus dvikovos“ Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“. Savaitgalį – vesti renginį, pirmadienį – televizijos laida, per savaitę – ruoštis kitoms stiliaus dvikovoms… Laikas, kaip pačios sako, buvo intensyvus. 

Nors sesės nebaigė mados studijų, yra vadinamos stiliaus kūrėjomis. Jų stiliaus pojūtį pastebėjo ne tik draugės – TV3 televizija pakvietė konsultuoti stiliaus klausimais, rūpintis „Power Hit Radio“ vedėjų stiliumi. Tada sesės pirmąsyk susipažino su radijo „virtuve“ bei pačios įsiliejo į šą mediją – vedė radijo rubriką apie stilių. Ilgainiui to nebeužteko – dvynės panoro kurti autorinę laidą, savo temas, ir kalbinti žmones, semtis idėjų iš jų. Be to, radijas kūrėją varžo mažiau nei komercinė televizija. Nuo mažumės jas traukė (gyvenimo būdo) laidos, tad „Pas Dovilę ir Živilę“ – svajonės išsipildymas. 

„Veža“ ir gyvas eteris… 

„Gyvenime mums niekada nepatiko tai, kas perdėm nušlifuota. Nors mus ir bandė sprausti į rėmus, vertiname natūralumą, gyvumą… Siekiame laisvo, atpalaiduojančio pokalbio, nebijome ir pasijuokti. Gera matyti, kaip pašnekovas, iš pradžių susikaustęs, eigoje atsipalaiduoja. Pokalbis – kaip daina…“, – atvirai kalba sesės. 

Sesės kalbina žymius Lietuvos kultūros, sporto, verslo veikėjus. Tai – iššūkis žurnalistui, juk tokie žmonės kaip operos solistas Edgaras Montvidas, verslininkas, keliautojas Marius Jovaiša nuolat figūruoja spaudoje, yra atsakę jau į gausybę klausimų. Ar begali paklausti ko nors naujo? Kaip iš naujo sudominti klausytoją, atskleisti dar nematytą pašnekovo atspalvį? „Išmušame pašnekovus iš vėžių, paklausdamos ko nors netikėto: ką šiandien valgei pusryčiams? Kokią dainą dainuoji duše? Kada paskutinįkart vilkėjai kostiumą?“ Pašnekovas kartais ima žiopčioti, susimąsto ir „persijungia“ į kitą režimą – pradeda pasakoti kitaip nei spaudoje yra įpratęs – atviriau, natūraliau. 

Sykį Živilė pamatė skelbimą: M. A. M. A. apdovanojimų prodiuseriai ieško žmogaus „iš gatvės“ – asistento vedėjams Justinui Jankavičiui ir Mindaugui Stasiuliui. Organizatoriai ieškojo vienos merginos, o sesės juokiasi: „Mes, kaip visada, daug negalvodamos, užsirašėme abi iš karto“. Avantiūra? Tikrai taip! Po kurio laiko jos sulaukia skambučio – yra kviečiamos į atranką. Jau užkulisiuose aplinkiniai drąsino: „Jus tikrai pasirinks“, – dvynių žavesys išties išskirtinis. Taip ir buvo. 

Pirmas kartas milžiniškoje „Žalgirio“ arenoje, didžiuliame renginyje, aplinkui – žymūs šou pasaulio atstovai… Tačiau labiausiai įsiminė šių žmonių šiluma ir palaikymas – juk visi suvokė, kad Dovilei ir Živilei viskas nauja, tad drąsino ir palaikė. „Sesės“, – taip scenos kolegos ir įprato į jas kreiptis. Nors asistenčių vaidmuo – ne pirmaplanis, būta ir jaudulio, ir repeticijų nuovargio. Tačiau jau scenoje, Dovilė prisimena, tegalvoji: „Kaip gera, kokia aš dėkinga gyvenimui…“ Tai – tiesiog šventė. Be to – galimybė užmegzti ryšių: čia sesės susipažino ir su broliais Lavrinovičiais, kuriuos vėliau pasikvietė į savo radijo laidą.

Sėkmė šiaip sau neateina… 

Į sesutes pažvelgus atrodo, kad viskas joms – lyg sviestu patepta. Tačiau taip – tik iš pažiūros. „Visa tai – toks didelis darbas su pačia savimi…“ – prasitaria Dovilė. Reikia iš anksto susitaikyti, kad, kai esi viešumoje, sulauksi daugybės kritikos. Svarbu išlaikyti saiką – ir priimti vertingas pastabas, ir „neužgraužti“ savęs. Po pirmų radijo laidų jos sulaukė žodžių: „Viskas, merginos, – nieko neišeis.“ Bet tai pasvaliečių nesustabdė… „Mums daug lengviau, nes esame kartu. Pasikalbam, palaikom viena kitą ir nusprendžiam eiti toliau“, – džiaugiasi sesės. 

– Jauni žmonės pratę girdėti: „Eik! Kovok už savo gyvenimą!“ Bet reikia suprasti ir tai, kad kovoti nėra lengva… Vadinamasis „išėjimas iš komforto zonos“ nėra toks fainas, kaip mėgstama sakyti. Iškilus sunkumams, žmonės nusivilia.

Juk „sėkmės istorijos“ apie juos nutyli… Rezultatas neatsiranda iškart. Tai – nuolatinis darbas ir pastangos. Ir ilgainiui, gal po penkerių, dešimties metų, rezultatą išvysti. Gal jis ne toks, kokį pradžioje įsivaizdavai. Bet jis bus, gal net geresnis, – pabrėžia pasvalietės. Joms pačioms, pripažįsta, niekas nebuvo padėta „ant lėkštutės“. Veiklų, projektų, darbų iniciatorės – jos pačios: „Net penkių pirštų neužlenkčiau skaičiuodama, kur buvome pakviestos. Beveik visur einame pačios“, – pripažįsta Živilė. Jų stiprybė – veržlumas, jėgų užtaisas. „Pirma padaryk, paskui pagalvok“, – toks sesučių veikimo principas. Taip jau išeina. Juk protas bijo permainų, priešinasi – kai per daug užsigalvoji, įsibaimini, ir noras veikti nuslobsta… 

– Mada, šou… Ar sunku išlikti savimi glamūro pasaulyje? 

Živilė: Žinoma, kiekvienas prodiuseris turi savo matymą ir siūlo elgtis pagal jį. Tačiau jau turime susiformavusią pasaulėžiūrą ir, manau, gan stiprų stuburą. Ir esame jau ne penkiolikmetės – greit bus dvidešimt devyneri. Manau, mums nėra sunku – jaukiai jaučiamės bei neatrodo, kad mūsų negirdi. Tačiau, žinoma, kasdien susiduri su kita nuomone, –turi mokėti laviruoti. Jei būtume čia atsidūrę iškart po mokyklos – būtų kitaip. Be to, lengviau pamesti galvą, kai gauni daug pasiūlymų, esi vienos minutės šlovės žvaigždė… 

Dovilė: Į visa tai žiūrime blaiviai – suprantame, kad vieną dieną tave kviečia, kitą – jau ne. Be to, daug dirbdamos, jaučiame, kaip svarbu nepavesti žmonių, su kuriais esame. Tad nebuvo pagundų ir užmigti ant laurų. 

Sesės Kurauskaitės – įkvėpimą keliantis, gyvas ir gražus pavyzdys. Pažvelgus į jas, pajunti, kad darbas ir troškimai gali nuostabiai derėti. Reikia tik poros dalykų… darbštumo ir veržlumo. Nebijoti eiti, klausti, prašyti, ieškoti. Leisti širdžiai rodyti kelią – visa kita seks paskui. Ar kada pajutote, kaip nušvinta akys ir, rodos, visas pasaulis, kai paklausote savo širdies? Kai „nenusodinate“ jos baimėmis, kompleksais ir nerimu? Juk jie neveda niekur. Širdies balsas tam ir duotas – kilti į dangų… 

– Kaip Dovilė ir Živilė leidžia laisvalaikį? Be ko negalite? 

Dovilė: Esu bėgiojimo fanė… Kai veiklų daug, kartais norisi kaip stručiui kišti galvą į smėlį. Galvojau – kaip padėti sau, „nuimti“ stresą, emocijas, nuraminti protą? Studijuodama Australijoje pradėjau bėgioti. Ir pamilau šią veiklą… Tai – mano „emocinė higiena“. 

Živilė: Ypatingo hobio neturiu, kitaip nei sesė – galiu ir be sporto (juokiasi). Nors sportuoju – nes reikia. Laisvalaikiu susitinku su žmonėmis, aplankau galerijas, skaitau knygas, išbandau ką nors naujo virtuvėje, keliauju… Pradėjau vertinti ir tiesiog buvimą vienumoje. – Dovilė papildo, – Kai prasidėjo karantinas, užsidarė barai ir restoranai – tyliai apsidžiaugėme… Pagaliau atsipalaidavome nuo susitikimų, galėjome pabūti ramumoje. – Živilė tęsia, – Galbūt todėl, kad kilome iš Pasvalio, esame gamtos žmonės… Turime pažįstamų, kurie sako: „Manęs į kaimą tai jau neišstumsi.“ O man idealus savaitgalis – sodyboje, prie vandens… 

– Laisvė, paprastumas ir gyvenimo džiugesys… Tokią aurą dovanojate savo radijo laidos klausytojams. Regis, tai – jums svarbiausia? 

– Turi veikti pagal tai, kokia yra tavo asmenybė. Yra žmonių, kuriems svarbiausia – tvarka, griežta disciplina, gyvenimas „papunkčiui“. Nors turime planuoti, esame pareigingos – daug ką darome iš dūšios… Kartais dėl to ir nukenčiam. Tačiau mūsų čiauškėjimas – iš širdies. Mes – tokios. Kai esame natūralios, ir kitiems įdomu drauge būti… – viena kitą papildydamos atvirauja dvynukės. 

– Ačiū už pokalbį!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite