Mieste dar atsirado tam tikras vaiduoklis. Šiauliečiai turtingi tokiais neužbaigtų statinių vaiduokliais. Tiesa, daug padaryta. Bet pagal daugumos nuomone, galima buvo padaryti daugiau.

Didelė bėda, o kartu ir šiauliečių bėda yra ta, kad nuo pat praėjusių rinkimų nesibaigia rietenos. Vieni kitus tik kaltina, kažkokiais neatliktais darbais. Visus kaltina, tik nei vienas nenori kažkiek prisiimti ir sau kaltės.

Šiaulių valdžios aparatas, tai lyg koks iškleręs vežima, traukiamas nuvargusio kuino. Viena partija lipa ant kitos, arba puola taip vadinamą: "Nepartinių bloką". Vieni kitus verčia iš valdžios kėdžių. Viena diena kažką atleidžia, kitą dieną - vėl priima. Žodžiu, vyksta vidinės peštynės.

Dabar artėjant rinkimams, nežiūrint artėjančių metų švenčių, kada reikėtų eiti susitaikimo vienų su kitais kryptimi, kažkokio susiderinimo pusėn, bet kovos tarp savęs tik aštrėja.

Daugelis šiauliečių tik kilnoja pečius ir kraipo galvas. Ir vienas kito klausinėja, kada vis dėl to baigsis tas kažkoks pilnas intrigų karas.

Juk nuo seno žinoma, jeigu šeimoje ar organizacijoje nerandama bendro susitarimo, tai visi reikalai pradeda eiti į nesėkmę. Juk prieš kelis metus rinkėjai rinko valdininkus ir tikėjosi, kad Šiauliai taps patraukliausiu miestu, bet kažkodėl tampa "Nepastebimu".