REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Vasario 14 d. 10:00

Ir akims paganyti, ir pasimokyti

Kaunas

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


117791

Neseniai Lietuvos nacionalinio kultūros centro išleista knyga „Tautinės lėlės: Lietuvos regionų etnografiniai kostiumai“ sparčiai tirpsta. Spalvingas ir, kas svarbiausia – labai informatyvus, edukacijai itin reikalingas leidinys abejingų nepalieka.

Juk jis, kaip rašoma pratarmėje, skirtas mažiems ir dideliems smalsiems žmonėms, norintiems pažinti ir atrasti tautinių kostiumų grožį ir įvairovę, jų sodrias spalvas ir margus raštus“. Iš tiesų, ar kiekvienas mūsų ranką prie širdies pridėjęs galėtų pasakyti, kokia prijuostė ar galvos apdangalas būdingas, pavyzdžiui, dzūkų tautiniam kostiumui, arba – kurio regiono moterys savo aprangą paįvairindavo delmonais? Vargu bau. O štai išstudijavus leidinį ir „pasitreniravus“, kaip aprengti kiekvieno regiono lėlę, žinių kraitis išauga. „Kiekvieno Lietuvos etnografinio regiono ribose žmonių tradicinė apranga įvairavo. Vienaip margino prijuostes zanavykės, kitaip kapsės. Išilga
dryžiai sijonai labiau paplitę Šiaurės bei Pietų Žemaitijoje. Dzūkijos šiaurinėje dalyje, artimesnėje Aukštaitijai, dzūkių prijuostės dažniau baltos, o pietinėje regiono dalyje mėgtos spalvotos prijuostės. Knygelėje pateikiamas moteriškas ir vyriškas kiekvieno regiono kostiumas. Jis neatspindi visos regiono aprangos įvairovės, tai veikiau mažesnės teritorijos aprangos pavyzdys. Kaip antai, visai Suvalkijai atstovauja kapsė, o dzūkė – iš Pietų Dzūkijos ir t.t.“, - rašo autorės. Knyga nepaprasta tuo, jog iš kai kurių jos lapų galima pasigaminti vokelius-spintas drabužiams sudėti, viršelis paruoštas taip, kad nesunkiai gali tapti tų „spintų“ dėklu. Be abejo, teks išsikirpti lėles ir drabužius, kad paskui galėtumėte mokytis jas tinkamai aprengti. Beje, su kai kuriais teks ir padirbėti – jau „pasikausčius“ apie regionų kostiumuose vyraujančias spalvas, yra galimybė papildyti drabužių spintas savo pačių nuspalvintais kostiumais. Šią puikią, labai gražią ir naudingą knygą parengė Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vyresnioji specialistė Danutė Keturakienė su mūsų žemiete tautinio kostiumo kūrėja Diana Tomkuviene. D. Tomkuvienei priklauso ir nuotraukos, taip pat ji knygą sumaketavo. Dar mums, kaišiadoriečiams, labai smagu, kad knygos piešiniai – taip pat kaišiadorietės Vitos Tomkutės. Lėlėms aprengti autorės panaudojo tikrus, autentiškus kostiumus iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautinių kostiumų kolekcijos. Kostiumus kūrė humanitarinių mokslų dr. T. Jur
kuvienė, D. Keturakienė ir tautodailininkė L. Ašmonaitienė. Rengiant šią knygą Dianai Tomkuvienei labai pravertė sukaupta patirtis: ji jau anksčiau yra parengusi ir išleidusi dvi panašaus pobūdžio knygeles: Tautinio kostiumo metais, 2017aisiais, su daline Vilniaus etninės kultūros centro parama leidykla „Raidynėlis“ išleido knygelę „Lietuvių merginų tautiniai drabužiai. Aprenk lėlę“. Kiek vėliau tais pačiais metais pasirodė D. Tomkuvienės knygutė „Lietuvių tautiniai drabužiai. Aprenk lėlę“. Abu leidiniai susilaukė pelnyto pasisekimo, yra noriai naudojami įvairiems edukaciniams užsiėmimams. Naujoji knyga – nepalyginamai platesnė, įvairesnė. Joje – daugybė tautinio kostiumo aprangos detalių, tad informacijos apie tautinio kostiumo dalis įvairiuose šalies regionuose gali pasisemti daug. Belieka tik svajoti, kad atsirastų galimybė tokių knygų komplektus turėti kiekvienoje mokykloje...

Sigita Miškinienė



REDAKCIJA REKOMENDUOJA