Interviu vienu klausimu: Koks Jūsų geros nuotaikos receptas šiam karantino laikui ir… pavasariui?

Kaunas
Ramutė Šimukauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Regina Astrauskienė, Birštonas:

– Svarbiausia gerai nuotaikai valgyti juodojo šokolado „Karūna“ arba išsikepti keksiukų su šio šokolado gabaliukais. Valgomi tą pačią dieną su kava tikrai pagerins ir smegenų, ir širdies veiklą. Ir dar labai svarbu juos ir gaminti, ir valgyti tik su teigiamomis mintimis, galima dainą paniūniuoti ar šiaip gražų prisiminimą atkurti mintyse. Taigi „Pavasariui su „Karūna“ jums reikės: 120 g pieno, 1 valg.š. citrinos sulčių, žiupsnelio druskos, 2 a.š. aliejaus, 140 g miltų, 40 g kakavos miltelių, trupučio sodos, 2 a.š. kepimo miltelių, 100 g minkšto sviesto, 120 g cukraus, 2 kiaušinių, 120 g „Karūnos“ juodojo šokolado.
Viename dubenėlyje išmaišome pieną, citrinos sultis, aliejų, kitame – išsijotus miltus, kepimo miltelius, sodą, druską, trečiame – didesniame dubenyje, iki purumo išplakame minkštą sviestą, cukrų. Pilame lengvai paplaktus kiaušinius, dar plakame. Supilame pusę skystų produktų iš pirmo dubenėlio, pusę birių produktų iš antrojo. Išmaišome. Tada supilame likusius skystus ir birius produktus. Išmaišome. Galiausiai šokolado gabaliukus, sutrupintus pagal skonį, išmaišome. Masę sukrečiame į keksiukų formeles, kepame įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes. Ataušiname ant grotelių ir jau kviečiame kaimynus, kurie neužsikrėtę niekuo, paskanauti, nes jie gardžiausi tą pačią dieną su kava. Skanaus!

Sonata Labanauskienė, Želkūnai:
– Laimės ar nuotaikos receptas? Kas yra laimė? Tai juk kaip ir nuotaika, labai individualu, todėl ir vieno recepto nėra ir neturėtų būti. Juk vienam laimė – turėti darnią šeimą, kitam – skaniai pavalgyti…
Aš stengiuosi laimę įžvelgti kasdieniniuose dalykuose, todėl niekada neturėjau didelių planų ar idėjų. Kiekviena diena yra tam tikras iššūkis, kurį priimu „čia ir dabar“, todėl stengiuosi praleisti ją prasmingai, įdomiai. Ne viskas pavyksta, nors ir labai to norėčiau. Tada tai priimu kaip duotą pamoką ir bandau iš to pasimokyti.
Dabar, karantino metu, galima liūdėti, verkšlenti, bet galima į šią situaciją žiūrėti ir kitaip – juk galėsim namuose pabūti su šeima, daugiau bendrausim, kalbėsimės, pasidarysim tuos darbus, kuriuos vis atidėliojom dėl skubėjimo… Pagaliau, galės ir gamta pailsėti, atsikvėpti nuo taršos…
Taigi mano pasiūlymas būtų toks: stenkimės, kad mus suptų tik pozityvūs žmonės, santykiai ir aplinka! Tuomet ir gyvenimas atrodys gražesnis…

Ingrida Valentienė, Jieznas:

– Mes visi linksmai gyvenam. Ypač džiaugiamės anūkais ir negalvojam apie tai, kas gali būti bloga.

Augenija Stoškuvienė, Jieznas:

– Mūsų kartai teko daug visko pergyventi. Pergyvensime ir šitą koronę. Bendraukime technologijų pagalba. Vieni kitus padrąsinkime, palaikykime. Per langą pasidžiaukime pavasariu. Džiaukimės, kad jaunimui ši liga nėra tokia klastinga. Būkim sveiki.

Asta Kelmelienė, Sundakai:
– Stengiuosi mažiau galvot apie koroną. Daugiau bendraujam su vaikais, kai oras geresnis, stengiamės daugiau būti lauke.
Vaikai žaidžia, aš kažką pasitvarkau, einam pasivaikščioti po mišką, kur besiskleidžiant pirmiems pavasario žiedams nuotaika tik gerėja. Juk miškas ir jo turtai žmogų gydo visada.

Sigitas Litvinskas, Malinava – Vilnius:
– Pasuki varžtelį… (Kaip radiją)… dar nesigirdi. Suki dar! Taigi. Kiekvienas turi tą varžtelį, jį suki ir žiūri. Jeigu nuotaika prasta, suki dar. Viskas mumyse! Pavyzdžiui, šiandien izoliavausi miškelyje, susikūrėm laužiuką, aplankėm bebrus. Bebrams pranešėm, kad SPA uždaromas karantinui. Būnantiems Prienuose siūlyčiau nubėgti prie Nemuno. Pamatai bangelė ritasi – ir ramu. Žiūriu orus… Ryt plius 13. Dar plius 30 ir Hana horonui. + Vakcina ant nosies. Dar vienas pliusas – išmoksim dirbti nuotoliniu būdu… Taigi visur ieškokim +

Vilytė Stelmokienė

Taip norisi
Žibuoklių patalai po kojom,
Juk tai dangus ant žemės!
Tai pasaka, tikra svajonė!
Rieškutėm grožį semiam.
Jau sodai ruošiasi žydėti
Ir paukščių chorai ore,
Bet kartais negandos aplanko,
Ar nori, ar nenori.
Gimtinėj pievos geltonuoja,
Purienos kelia galvas.
Kaip šią akimirką išsaugot?
Pušynai, upės, kalvos…
Toks paslaptingas šis pasaulis,
Tik džiaugtis juo nemokam.
Nepastebim jau leidžias saulė,
Gal paskutinis šokis?
Apsaugok, Viešpatie, mūs žemę,
Mūs kraštą gintarinį,
Mus, žmones, gamtą Lietuvos,
Mūs mylimą Tėvynę.
Leisk užsimiršti, leisk svajot,
Kad uždanga nukrito….
Taip noris tamsą nugalėt,
Sulaukt Velykų ryto.
Veiveriai, 2020 03 15