In memoriam Vytautui Petroniui

Utena
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lapkričio 22 d., eidamas 97-uosius, mirė visų mylimas ir gerbiamas MOKYTOJAS Vytautas Petronis. Netekome Utenos legendos, tikro dvasios aristokrato, iškilios asmenybės, fenomenalaus žmogaus. Netekome savo istorijos dalies...

Vytautas Petronis – Utenos miesto garbės pilietis, Utenos rajono kultūros ir meno premijos laureatas, dailininkas exlibristas, knygų iliustruotojas, tarptautinių, respublikinių ir rajono parodų dalyvis, šaulys. Nuo 1944 iki 1991 metų Utenos mokyklose mokinius mokęs piešti, braižyti, gilintis į meno paslaptis, išaugino ne vieną uteniškių kartą, kuri išmoko pasaulyje matyti ne tik pilkas spalvas. Prisimenam MOKYTOJĄ visada besišypsantį, skatinantį kurti, drąsinantį, palaikantį, besidžiaugiantį ir pačiu paprasčiausiu mokinuko piešiniu.

Vytautas Petronis gimė 1923 m. rugsėjo 1 dieną Kaune. Tėvas Jurgis buvo felčeris, mamos Onos Mikulėnaitės gimtinė – Sudeikiai. Šeimoje augo 4 sūnūs. Mažąjį Vytuką Kaune pakrikštijo pats Juozas Tumas-Vaižgantas. Vytautas Petronis mokėsi Utenos „Saulės" gimnazijoje. 1944 metais baigęs 6 gimnazijos skyrius norėjo sekti tėvuko pėdomis, bet karas būsimo dailininko ir mokytojo likimą pasuko kita linkme. Kadangi medicinos studentai turėjo tapti fronto sanitarais, o nuo vaikystės traukė ir domino dailė, Vytautas Petronis pasirinko menininko kelią. Mokėsi Dailės institute Kaune, neakivaizdžiai studijavo meno istoriją Vilniuje. Studijuodamas Vytautas Petronis domėjosi ir teatru, dalyvavo Monikos Mironaitės vaidybos būrelio veikloje. Visos įgytos žinios vėliau labai pravertė, dalyvaujant įvairiose veiklose: organizuojant ir vedant renginius, šokant, režisuojant.

2003 m. Vytautui Petroniui už aktyvią pedagoginę, kultūrinę, visuomeninę veiklą suteiktas Utenos miesto garbės piliečio vardas. 2007 m. už kūrybinę veiklą dailės srityje skirta Utenos rajono meno ir kultūros premija. Vytautas Petronis buvo laukiamas visuose renginiuose, parodų atidarymuose ir aptarimuose, susitikimuose ir šventėse. Taip, kaip MOKYTOJAS mokėjo įvertinti ir jauno, ir profesionalaus kūrėjo darbus, niekas kitas nesugebėdavo. Dar ir dabar ausyse skamba jo žodžiai: „Nuostabu, puiku, gražu...!" Toks buvo ir pats MOKYTOJAS. Toks buvo visas jo gyvenimas...

Prisiminsim MOKYTOJĄ kaip dvasios stiprybės, inteligentiškumo, beribio gebėjimo bendrauti su žmonėmis, tolerantiškumo pavyzdį, lietuviškų tradicijų puoselėtoją, didelį Utenos patriotą, mylėjusį savo kraštą ir jį garsinusį. Šviesus MOKYTOJO paveikslas išliks jo mokinių, kolegų, draugų, bendražygių ir visų jį pažinojusių atmintyje.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiausius užuojautos žodžius skiriame MOKYTOJO šeimos nariams, giminėms, visiems artimiesiems.

Liūdime kartu su jumis...

Velionis bus pašarvotas prie Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios esančioje šarvojimo salėje (Aušros g. 78). Atsisveikinti su MOKYTOJU galima šeštadienį, lapkričio 23 d., nuo 10 val.

Šventos Mišios aukojamos Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje lapkričio 23 d. 18 val.

Karstas išnešamas lapkričio 24 d. 13 val. Velionis bus palaidotas senosiose Utenos kapinėse.