In memoriam Saulius Vadišis (1955 – 2019)

Vilnius
Neringa Tuškevičienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Su giliu liūdesiu pranešame, kad liepos 7 d. po sunkios ligos mirė ilgametis Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis (1955 05 15 – 2019 07 07), savo gyvenimą pašventęs kultūros paveldo administravimui, apsaugai ir populiarinimui.

S. Vadišis 1973 m. Vilniuje baigė tuometinę 15 vidurinę mokyklą. 1978 m. baigė Vilniaus dailės akademiją ir įgijo architekto–restauratoriaus kvalifikaciją. 1978–1982 m. – Telšių taikomosios dailės technikumo dėstytojas; 1982–1990 m. – Vilniaus „Komprojekto“ architektas, grupės vadovas; 1990–1991 m. – Kernavės muziejaus–rezervato direktoriaus pavaduotojas; nuo 1991 m. – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktorius.

Sauliui vadovaujant, sukurta ir atidaryta moderni Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicija, Kernavės kultūrinis rezervatas parengtas nominacijai ir įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą (2004), objektas pritaikytas pažintiniam kultūriniam turizmui ir lankytojų poreikiams, organizuota ir vykdoma intensyvi muziejinė ir švietėjiška veikla, užtikrinta kultūros paveldo vertybių ir kultūrinio kraštovaizdžio apsauga. Aktyviai dalyvavo valstybinių, visuomeninių ir profesinių (taip pat ir tarptautinių) organizacijų veikloje: Lietuvos muziejų asociacijos pirmininko pavaduotojas (1995–2001), Lietuvos muziejų asociacijos vadybos sekcijos pirmininkas (2002–2006), Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narys (nuo 1997), Lietuvos ICOM Lietuvos komiteto valdybos (1997–2002), LR kultūros ministerijos Muziejų ekspertų komisijos narys (1996–1998 ir 2000–2003), dvi kadencijas (2004–2008 ir 2008–2012) dirbo Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje.

Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi, LDK Gedimino II laipsnio apdovanojimu už Vilniaus apskrities (regiono) socialinę–ekonominę ir infrastruktūros plėtrą, Lietuvos kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Būdamas direktoriumi subūrė darnų darbuotojų kolektyvą. Dirbo iki paskutinės dienos, kol jėgos leido… Netekome vadovo, kultūrinio paveldo puoselėtojo. Jo nuveikti darbai liks ateinančios kartoms, o šviesus atminimas pasiliks mūsų širdyse.

Nuoširdžiai užjaučiame žmoną Gražiną, sūnus Mykolą ir Petrą, velionio artimuosius.