Angle down Atgal

Ilgametis policininkas: policijos sistemoje vyrauja prastas mikroklimatas, įtampa ir nuovargis

Apie pastaraisiais metais vykdytą kriminalinės ir viešosios policijos reformą tarp eilinių pareigūnų sklando dvejopos nuomonės. Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkas Saulius Grigonis portalui Alfa.lt teigė, jog dėl nevykusių reformų tarnybos atsisako ne vienerius metus dirbę profesionalai ir gabūs jaunieji policininkai.

S. Grigonis turi jau 28 metų darbo stažą policijoje. Didžiąją dalį tarnybos jis dirbo operatyviniu darbuotoju, o pastaruosius dvejus metus yra Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiasis specialistas.

Pastebi dialogo tarp vadovybės ir eilinių pareigūnų trūkumą

Anot S. Grigonio, reformos niekada nebūna vien geros arba vien blogos, tačiau svarbu, kad jos nesitęstų amžinai.

„Taip pat labai svarbu, kad reformatoriai palaikytų normalų, sveiką dialogą su reformuojamaisiais. O dar tiksliau kalbant, yra svarbu, kad konkreti reforma taptų tiek valdžios, tiek bendruomenės bendru reikalu. Policijoje jokio dialogo nėra, taigi ir reforma greičiausiai vargu ar galėtų būti pavadinta bendru reikalu.

Pačiu neigiamiausiu reformos aspektu, manyčiau, pirmiausia ir reikėtų laikyti tą visišką sveiko dialogo nebuvimą tarp vadovybės ir pavaldinių. Sveikas dialogas yra pakeistas „šiurpinamaisiais“ instruktažais, atviru ir paslėptu tekstu eiliniams pareigūnams parodant „jų vietą“. Kitas, su pirmuoju glaudžiai susijęs stipriai neigiamas aspektas – vadinamasis parodomasis pareigūnų universalizavimas, bet kokios jų atliekamos funkcijos algoritmizavimas. Minėti du probleminiai aspektai lemia daugybę smulkesnių problemų“, – teigė S. Grigonis.

Kalbėdamas apie gerąsias reformos puses, jis paminėjo suremontuotas ir naujai pastatytas policijos patalpas, atnaujintą transporto parką, sumažintą administracinį aparatą, dalies funkcijų centralizavimą.

„Prie teigiamų rezultatų galima pridėti ir tam tikrų pareigybių išstatutinimą, iš dalies – naująsias uniformas. Kita vertus, kas galėtų paneigti, kad patalpos negalėtų būti remontuojamos, transportas ­­– atnaujinamas, kiti geri aspektai ­­– realizuojami ir nevykdant tokios reformos, kaip kad vykdoma pastaruoju metu?“ – klausė S. Grigonis.

Tikina, jog policininkai praranda motyvaciją

Policijos atstovai skelbė, jog viena pagrindinių Policijos departamento reformos idėjų bus pareigūnus paversti universaliais. Apie tai kalbėdamas LPDPS vadovas kėlė eilinių pareigūnų pasitikėjimo savo vadovais klausimą. Vyro teigimu, dalis policijos pareigūnų nebenori dirbti, esą nespėjo prisitaikyti prie naujovių.

„Esamoje situacijoje keltinas klausimas ne apie pareigūnų savarankiškumo lygį, o apie vadovybės pasitikėjimo jais lygį, ir atvirkščiai – apie pareigūnų pasitikėjimo vadovaujančiaisiais lygį. Ko vertas yra savo pavaldiniais netikintis vadovas? Ir kokio efektyvumo gali būti eilinių pareigūnų darbas žinant, kad jais netikima, ir suvokiant, kad jie patys beveik niekuo nebetiki?

Jie nebenori naujovių. Nebespėja adaptuotis prie esamų naujovių, kurios „stumiamos buldozeriu“, sukurtos tik teoriniais pagrindais ir neišdiskutuotos su bendruomene. Reformų pradžioje „apačios“ savarankiškai sutvarkydavo ir natūraliai pritaikydavo naujoves praktikoje. Tačiau reformatoriams įsismarkavus ir galutinai atitrūkus nuo realybės, „apačios“ nuleido rankas. Nepaisant nusivylimo, dirbama toliau, bet entuziazmas ir motyvacija labai kritę. Policijos sistemoje vyrauja prastas mikroklimatas, įtampa ir nuovargis“, – kalbėjo S. Grigonis.

Neatmetama aktyvių protestų galimybė

Dėl kritikos Lietuvos policijoje įvykdytoms reformoms S. Grigonis buvo paklaustas, ar įžvelgia pareigūnų protestų galimybę. Jo teigimu, protestai jau vyksta, tik keliomis skirtingomis formomis, o aktyvios protestų galimybės jis neatmetė.

„Viena protesto formų – tiek ne vienerius metus sistemoje dirbančių profesionalų, tiek gabaus jaunimo tarnybos atsisakymas. Talentingi pareigūnai tyliai išsivaikšto. Ir tai tikrai nėra išeinančiųjų silpnumas. Savo pasitraukimu jie, visų pirma, atima iš savo „ganytojų“ galimybę rengti parodomąsias represijas tariamai nelojaliems ir savo nuomonę turintiems asmenims.

Represijų arsenalas įvairus ir nemažas: pareigūnų mėtymas iš vieno struktūrinio padalinio į kitą, kitų tarnybos sąlygų apsunkinimas, eilinių ir neeilinių vertinimų procedūros, „pagerintų“ tarnybos patikrinimų ir su tuo susijusių nuobaudų suorganizavimas ir kt. Kita vertus, savo išėjimu tokie pareigūnai parodo liekantiems, kad taikstytis su esama situacija nėra būtina. Beje, net ir vienas sistemą paliekantis gabus pareigūnas jai yra didelis praradimas.

Kita protesto forma – abejingumas, vangumas, sąmoningas iniciatyvos atsisakymas. Dar viena iš protesto formų, kuri, panašu, pastaruoju metu vadovybei labiausiai gadina nervus, – aktyvėjančios profsąjungos. Tiesa, neatmestinos ir masiškesnės viešos pareigūnų protesto formos.

Esama Policijos departamento vadovybė, esame įsitikinę, į visa tai sureaguotų vieninteliu algoritminiu atsakymu: „profsąjungos kalba lozungais, jokių konkrečių faktų neteikia ir pan.“ Tačiau norime pabrėžti, kad už kiekvieno konkretaus fakto stovi realūs pareigūnai, kurie esant dabartinei visiško „viršūnių“ ir „apačių“ nesikalbėjimo tarpusavyje situacijai, kažin ar nebūtų sudoroti“, – teigė S. Grigonis.

Policija: norinčių dirbti yra daugiau, nei galima priimti

Išgirdęs, jog Policijos departamento vadovybė yra kaltinama dėl prasto dialogo su eiliniais pareigūnais, šios įstaigos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, jog konstruktyvus dialogas policijos sistemoje yra sveikintinas, tačiau, anot policijos atstovo, per daug jo būti negali. Kalbėdamas apie profsąjungų žeriamą kritiką, R. Matonis sakė, jog ji dažnai būna nepagrįsta.

„Konstruktyvus dialogas policijos sistemoje yra sveikintinas ir per daug jo negali būti. Todėl tiek besiruošiant veiklos organizavimo pakeitimams, tiek etapais pradėjus juos įgyvendinti, Policijos departamento vadovybė, Policijos departamento padalinių atstovai ne kartą vyko į policijos įstaigas, kur komunikavo apie veiklos organizavimo pakeitimus paskatinusiais priežastis, veiklos organizavimo tikslus, bendravo su darbuotojais, išklausė jų siūlymus.

Policijos įstaigose vyko konsultacijos su pareigūnams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Kadangi veiklos organizavimo pakeitimai turėjo įtakos didelei daliai pareigūnų, nebuvo fizinių galimybių policijos vadovybei asmeniškai susitikti su kiekvienu pareigūnu, tačiau aktyvi komunikacija vyko ir žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose ir viduje – policijos vidiniais komunikacijos kanalais.

Kiekvienas policijos bendruomenės narys turėjo ir turi galimybę susipažinti su veiklos organizavimo pakeitimų tikslais, pakeitimų įgyvendinimo eiga ir pan. Dažniausiai iš profesinių sąjungų atstovų sulaukdavome tik nepritarimo veiklos organizavimo pakeitimams be aiškių argumentų ar pagrįstos kritikos. Tačiau argumentuotų siūlymų, kaip galima tobulinti veiklą, negavome“, – tikino R. Matonis.

Jis teigė, kad Lietuvos policija sutinka, jog veiklos pakeitimai sukėlė tam tikrą nepasitenkinimą tarp policijos pareigūnų, ir paaiškino, kodėl dalis pareigūnų reformas sutiko priešiškai.

„Tai įvyko, nes buvo aiškiai nustatyta kiekvienos pareigybės atsakomybė ir darbo indėlis, taip pat pasikeitė pareigūnų darbo pobūdis – funkcijos atliekamos ne kabinete, o dirbant ir bendraujant su visuomene teritorijoje, vykstant pas juos ir pan. Veiklos organizavimo pakeitimai buvo ne iškabų ar pareigų pakeitimas, o veiklos organizavimo pakeitimas iš esmės, reaguojant į visuomenės poreikius, kas daliai pareigūnų, ypač turinčių didesnės patirties bei ilgą laiką dirbusių kitaip, buvo didelis iššūkis.

Kaip ir kiekvienoje organizacijoje, kurioje vyksta dideli pokyčiai, yra dalis darbuotojų, kurie tam nepritaria, kuriems nereikia jokių naujovių, kurie neturi motyvacijos, pripratę gyventi savo susikurtoje komforto zonoje ir nieko nekeisti, netobulėti. Tačiau esame įsitikinę, kad nevykdę pokyčių neturėtume to, ką turime dabar – gerokai padidėjusių atlyginimų, kardinaliai pasikeitusio aprūpinimo ir darbo sąlygų“, – teigė R. Matonis.

Paprašytas paaiškinti, ar tikrai policijos pareigūnai išsivaikšto, policijos atstovas pateikė priešingą informaciją.

„Viena iš įstatymuose įtvirtintų socialinių garantijų policijos pareigūnams yra valstybinė pensija. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad pareigūnams valstybinė pensija skiriama ištarnavus 25 metus (iki šio įstatymo 2015-06-25 pakeitimų buvo ištarnavus 20 metų). 2015­­–2017 m. policijos pareigūnų, kurie turėjo 20 ir daugiau metų stažą, dalis policijos sistemoje sudarė apie 37 proc. Taigi natūralu, kad pasinaudodami nustatytomis socialinėmis garantijomis tarnybą dažniausiai palieka pareigūnai, turintys dvidešimt ir daugiau metų tarnybos stažą, o juos keičia nauja karta. Tai yra normalus procesas, ir jis yra būtinas bei reikalingas bet kurioje organizacijoje.

Šia prasme išsiskiriantys metai buvo 2015­­–2016, kai iš tarnybos išėjo po maždaug 850 pareigūnų (pačių prašymu, dėl išėjimo į pensiją, šalių susitarimu ir panaikinus pareigybę, taip pat dėl neigiamų motyvų), o priimta apie 350 naujų pareigūnų.

2017­­–2018 m. kaita mažėjo, apie 400 iš sistemos atleistų ir apie 220 naujai priimtų pareigūnų (nors metai dar nesibaigė, šiemet balansas turėtų būti panašus). Ir nors atleidžiamų ir naujai priimamų pareigūnų balansas išlieka neigiamas, tokio atotrūkio, koks buvo, pvz., 2011 m., kai iš sistemos buvo atleista daugiau nei 1 tūkst. pareigūnų, o priimta apie 160, nėra.

Džiaugiamės, kad policininko profesijos patrauklumas labai padidėjęs ir norinčiųjų ateiti dirbti į policiją yra daug daugiau, nei galime priimti. Lietuvos policijos mokykloje 2017–2019 m. į vieną vietą pretendavo daugiau nei 5 kandidatai. Tad jei būtų skiriamas papildomas finansavimas, būtų galima priimti ir daugiau pareigūnų“, – tvirtino R. Matonis.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite