Ieško būdų užkirsti kelią nesąžiningiems ieškiniams prieš žurnalistus: siūlys dekriminalizuoti šmeižtą, teikti nemokamą teisinę pagalbą

Vilnius
Seimo narys Vytautas Kernagis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Seime antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Vytautas Kernagis ir Laurynas Kasčiūnas pristatė priemones, kuriomis siekiama apsaugoti žurnalistus ir kitus viešąjį interesą ginančius asmenis nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (angl. Strategic lawsuit againts pubic participation (SLAPP).

SLAPP yra pernelyg išpūsti, ilgai besitęsiantys ieškiniai, kuriuos teikia valstybės institucijos, verslo įmonės, galingi pavieniai asmenys prieš silpnesnius subjektus. Šiais ieškiniais siekiama įbauginti, nutildyti, apkraunant teisinės gynybos išlaidomis ir nesibaigiančia proceso trukme.

Pavasarį Seime buvo sudaryta darbo grupė dėl žiniasklaidos atstovų, įvairių visuomeninių veikėjų persekiojimo už kritiką. Pasak V. Kernagio, šioje grupėje buvo parengti du projektai, kuriais siūlomi Baudžiamojo kodekso (BK) ir Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimai.

Registruotais pakeitimais siūloma dekriminalizuoti BK 154 straipsnyje numatytą šmeižimo sąvoką, baudžiamąją atsakomybę taikant tik tuo atveju, jeigu tikrovės neatitinkanti informacija yra skelbiama visuomenės informavimo priemonėmis, ir teigiama, kad asmuo padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

„Pirma, Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimai. Šiuose pakeitimuose yra pakeisti du dalykai: visų pirma, sušvelninta baudžiamoji atsakomybė žmonėms, įtrauktos bausmės atlikimo formos, viešieji darbai arba laisvės apribojimas iki vienerių metų. Anksčiau buvo iki dvejų metų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Kernagis.

„Lygiai taip pat yra panaikinta šmeižto sąvoka (...) šiuo metu reguliavimas būtų toks, kad šmeižtu būtų laikoma tik tokiu atveju, jeigu ta informacija būtų paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Ir tik tuo atveju, jeigu žmogus teigtų, kad kitas žmogus padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Tai jeigu Laurynas Kasčiūnas eidamas gatvėje sakytų, kad Kernagis yra kvailys, tai jam nieko nebūtų. Bet jeigu jis teigtų, kad aš padariau sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, tai tuomet jam kažkas būtų“, –  aiškino jis.

Taip pat siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais siūloma, kad teismas, nustačius, jog konkretus ieškinys prieš viešąjį interesą ginantį asmenį yra strateginis ieškinys dėl visuomenės dalyvavimo, tokiu atveju bylą būtų galima galėtų tiesiog nutraukti. Be to, kartu siūloma, kad asmuo, prieš kurį iškeliamas ieškinys, įgytų teisę į nemokamą valstybės teisinę pagalbą, sudarant galimybę suformuoti atsakymą į ieškinį.

„Atsakovas dabar įgyja teisę parašyti teismui atsiliepimą į ieškinį, kuris yra jam taikomas. Jeigu ieškovas padavė į teismą kažkokį žurnalistą, jis dabar turi teisę per dvi savaites pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tuomet teismas per tris dienas tą atsiliepimą persiunčia ieškovui, ir ieškovas turi pareigą pateikti teismui atsikirtimus ir paaiškinti, kodėl jis tą ieškinį pateikė. Jeigu teismas nusprendžia, kad tie atsikirtimai yra nepakankami arba nepagrįsti, tai jis tiesiog sustabdo procesą, ir byla nekeliauja į teismą“, – teigė TS-LKD frakcijos parlamentaras.

„Turbūt kreipsimės į Teisingumo ministeriją, kad ji padėtų būtent tuos atsiliepimus į ieškinį atsakovams nemokamai suformuluoti“, – patikslino jis.

Konservatorius tikisi, kad šios pataisos Seimo salėje susilauks reikalingo palaikymo.

„Darbo grupę sudarė visų frakcijų atstovai, tai iš esmės įstatymo projektą pasirašė praktiškai visi darbo grupės nariai. Du susilaikė, kadangi jie galvoja, kad gal ne visiškai taip turėtų būti sprendžiama. Manau, kad palaikymas bus tikrai didelis“, – tvirtino V. Kernagis.

ELTA