Angle down Atgal

I. Šimonytė turi kitokią nuomonę nei prezidentas: pastabos, kurios yra išsakytos Vengrijos Vyriausybei, turi pagrindo

Premjerė Ingrida Šimonytė pakomentavo viešoje erdvėje nevienareikšmiškai įvertintą prezidento Gitano Nausėdos sprendimą nepasirašyti laiško, smerkiančio Vengriją dėl įstatymo, kuriuo draudžiama nepilnamečiams suteikti prieigą prie medžiagos LGBTQ tema. Nors premjerė sakė nenorinti vertinti prezidento sprendimo, tačiau neslėpė mananti, kad Vengrijos Vyriausybę tikrai yra dėl ko kritikuoti.

„Manau, kad laiške, kuris tikrai yra labai nuosaikus, pastabos, kurios yra išsakytos Vengrijos Vyriausybei, turi pagrindo“, – penktadienį žurnalistams, lankydamasi Rainių žudynių aukų pagerbimo minėjime, sakė I. Šimonytė.

Premjerė įvertino ir tai, kad šiuo klausimu išsiskyrė Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nuomonės, mat antradienį 17 ES šalių pasirašė laišką, kuriuo reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Šį laišką pasirašė ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas. 

„Prezidentas nėra užsienio reikalų ministro viršininkas, ir užsienio reikalų ministras nėra prezidento viršininkas. Jei taip atsitinka, kad konkrečiu klausimu du politikai turi skirtingą nuomonę, manau, kad su tuo reikia tiesiog susitaikyti. Žinoma, kaip tą vertina žmonės išorėje ir ar jiems yra iki galo aišku, kokių veiksmų ir sprendimų galima iš Lietuvos tikėtis, – matyt, kad ne, bet ir nereikėtų tikėtis, jog kažkas įeitų į kabinetą su savo nuomone, išeitų su viršininko, ir taip įvyktų apsikeitimas nuomonėmis. Deja, tai yra toks atvejis, kai, matyt, tai yra neįmanoma“, – akcentavo I. Šimonytė.

Briuselyje viešintis G. Nausėda užstojo ES kritikuojamą Vengriją

Daliai ES lyderių smerkiant Vengriją, priėmusią įstatymą, kuriuo draudžiama nepilnamečiams suteikti prieigą prie medžiagos LGBTQ tema, prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad ne visa kritika, tenkanti Viktoro Orbano vadovaujamai Vengrijos Vyriausybei, yra teisinga.

„Mes pirmiausia turime kalbėti apie tuos dalykus, kurie yra svarbūs ES. Šiandien diskusija vyko kartais nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos, nelabai susipažinę su įstatymo tekstais, mėgindavo komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga. Pirmiausia turime įvertinti tai, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė, ir tik tada imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – žurnalistams penktadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.

Tačiau kitaip mano daugiau nei pusė ES valstybių lyderių. Jie Vengrijoje priimtą įstatymą laiko neatitinkančiu ES vertybių ir skatinančių homofobiją. Daugiau nei pusė ES priklausančių šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, pasirašė bendrą Belgijos inicijuotą pareiškimą, kuriame reiškiamas „didelis nerimas“ dėl Vengrijoje išleisto įstatymo.

„Stigmatizuojant LGBTQ žmones, pažeidžiama jų pagrindinė teisė į orumą, kurią apibrėžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir tarptautinės teisės įstatymai“, ­– teigiama pareiškime.

Lietuvos prezidentas parašo po šiuo pareiškimu nepadėjo. Pasak jo, ne laiškais yra sprendžiamos problemos.

„Iš tikrųjų šiandien Lietuvoje nesame sureguliavę vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimų ir tikiuosi, kad padarysime tą rudenį, apsvarstę visus aspektus, argumentus, gerbdami mūsų Konstituciją ir kitus įstatymus, ir tą padarysime kaip suvereni valstybė. Niekas mums neturi nurodinėti ar teikti direktyvų, kaip mes turime išspręsti šitą klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad civilizuotos šitų žmonių teisės būtų užtikrintos, nes esame demokratinė valstybė“, – ketvirtadienį teigė G. Nausėda.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite