Į Seimą neperrinktiems parlamentarams išeitinę išmoką siūloma mokėti dalimis

Vilnius
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Į parlamentą nebeišrinktiems Seimo nariams išeitinę išmoką siūloma mokėti dalimis.  Jos mokėjimas būtų nutraukiamas, jeigu buvęs Seimo narys, vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymu, vėl tampa Seimo nariu, pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

Tai numatančias Seimo Statuto pataisas įregistravo Seimo TS-LKD frakcijai atstovaujantys Seimo vicepirmininkai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Jurgis Razma, Paulius Saudargas ir šios frakcijos nariai Paulė Kuzmickienė, Andrius Vyšniauskas, Antanas Čepononis, Jonas Gudauskas, Edmundas Pupinis.

„Analogiško pobūdžio taisyklė yra nustatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams buvusių Seimo narių padėtis yra palankesnėj nei valstybės tarnautojų (tarp jų ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai), nes gali gauti dvigubas išmokas, t.y. išeitinę išmoką ir atlyginimą už darbą. Minėtą teiginį pagrindžia ir viešosios informacijos priemonėse pateikti pavyzdžiai, kai buvę Seimo nariai, Seime atsiradus laisvai Seimo nario vietai, ir vėl tampa Seimo nariais ar įsidarbina politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais ir gavę visą išeitinę išmoką, tuo pačiu gauna atlyginimą už darbą, o tai neatitinka išeitinių išmokų paskirties ir esmės ir kelia abejonių asmenų lygybės prieš įstatymą aspektu“, - sako projekto autoriai.

Jų teigimu, Statuto pataisomis siekiama išvengti dvigubų išmokų (išeitinės išmokos ir atlyginimo už darbą) mokėjimo iš tapataus pobūdžio šaltinių ir taip taupyti nacionalinio biudžeto lėšas.

„Manytina, kad taip bus išvengta dvigubų išmokų (išeitinės išmokos ir atlyginimo už darbą) mokėjimo iš tapataus pobūdžio šaltinių, todėl Seimo narių išeitinėms išmokoms būtų reikalinga žymiai mažesnė suma ir taip būtų reikšmingai sutaupomos nacionalinio biudžeto lėšos. Be to, toks išeitinių išmokų mokėjimas derėtų su išeitinės išmokos paskirtimi ir esme, t.y. finansine parama netekus pajamų“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Pagal siūlomą projektą, buvusiam Seimo nariui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti buvusiam Seimo nariui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki buvusio Seimo nario mirties dienos, būtų išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.

Šiuo metu Seimo statute numatyta, kad visa išeitinė išmoka mokama iš karto nutrūkus Seimo nario įgaliojimams. Statute nenumatyta, kad jos mokėjimas nutraukiamas buvusiam Seimo nariui vėl tapus Seimo nariu ar pradėjus eiti valstybės tarnautojo pareigas, ar priėmus į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

ELTA