Angle down Atgal

Gyvybės draudimui Lietuvos gyventojai skiria 18 kartų mažiau nei Europos vidurkis

Vidutinė įmoka, skiriama vienai gyvybės draudimo sutarties daliai, šiemet padidėjo 3 proc. ir pasiekė 190 eurų per dešimt mėnesių. Tačiau, „Swiss Re“ instituto duomenimis, gyvybės draudimo įmokos statistiniam gyventojui Lietuvoje nuo Europos vidurkio vis dar atsilieka 18, o nuo pasaulio 6 kartus, praneša Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA).

Iki spalio 31 d. visa gyvybės draudimo rinka šiemet augo 8 proc., įmokų suma siekė 200 mln. eurų.

Lietuvos banko duomenimis, per šių metų 10 mėnesių vidutinis įmokos dydis (vienai gyvybės draudimo sutarties daliai), lyginant su praėjusių metų tokiu pačiu laikotarpiu, išaugo 3 proc. - nuo 184 eurų iki 190 eurų. Visos gyvybės draudimo įmokos šiemet augo 8 proc. (nuo 185 mln. iki 200 mln. eurų) per dešimt šių metų mėnesių - t.y. gyventojai savo finansiniam saugumui šiemet skyrė 15 mln. eurų daugiau nei pernai.

Per 2018-ųjų sausio-spalio mėnesius 8 proc. augo periodinės gyvybės draudimo įmokos - nuo 172 mln. eurų iki 187 mln. Taip pat 4 proc. didėjo periodinės įmokos pagal sudarytas naujas sutartis (nuo 27 mln. iki 28 mln. eurų) per dešimt šių metų mėnesių.

„Tai pozityvios tendencijos. Šie skaičiai rodo, kad gyvybės draudimo augimui nesutrukdė rekordiškai daug šiemet priimtų įstatymų pokyčių ir reformų. Tikimės, kad ši augimo tendencija išliks ir iki metų pabaigos“, - pastebi Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

Šiemet didėjo ir gyvybės draudimo išmokos žaloms padengti. Vidutinė žalos išmoka augo 3 proc. (nuo 611 eurų pernai iki 632 eurų) per dešimt šių metų mėnesių. Iš viso gyvybės draudimo bendrovės šiemet išmokėjo 8 proc., arba 1 mln. eurų, daugiau išmokų žaloms padengti negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. 2018-aisiais įvykus draudžiamiesiems įvykiams jau išmokėta 12 mln. eurų, išmokas gavo 19 tūkst. gyventojų.

LGDĮA mokesčių ir komunikacijos grupių narys ir „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad šiemet - didžiausių pasikeitimų metai teisinio reguliavimo srityje, kokių nebuvo visą pastarąjį dešimtmetį.

Šiemet įsigaliojo du nauji Europos Sąjungos (ES) reglamentai: nuo šių metų pradžios taikomas PRIIPS (ang. Packaged retail investment and insurance products) reglamentas, nuo rudens - visose ES šalyse įsigaliojo Draudimo produktų platinimo direktyva (ang. Insurance Distribution Directive IDD).

Ne mažiau pokyčių buvo priimta ir Lietuvoje - birželio paskutinėmis dienomis Seimas patvirtino pensijų reformą, kuri įsigalios nuo sausio, o anuitetų dalis - nuo kitų metų sausio. Na, o nuo spalio visos draudimo bendrovės - gyvybės ir ne gyvybės - vadovaujasi nauju Draudimo įstatymu.

„Nepamenu, kada tiek daug įstatymų buvo pakeista per tokį trumpą laiką. Tai - milžiniškas krūvis visoms draudimo bendrovėms, kurioms visus tuos pasikeitimus reikėjo įgyvendinti - pakeisti sutartis, vidaus tvarkas, programinę įrangą, apmokyti darbuotojus, informuoti jau apsidraudusius gyventojus“, - vardija M. Dubnikovas.

Asociacijos duomenimis, visų šių įstatymų pakeitimų įgyvendinimas bendrovėms šiemet kainavo apie 1,18 mln. eurų.

Šių metų spalį įsigaliojo naujasis Draudimo įstatymas, dalis jo nuostatų bus taikomos nuo 2019-ųjų sausio 1 dienos. Asociacijos apibendrintais duomenimis, gyventojams svarbiausi šie 5 įstatymo nuostatų pasikeitimai.

„Pirmiausia, keičiasi informacijos pateikimas. Prieš priimdami sprendimą, draustis ar ne, gyventojai galės išsamiau susipažinti su informacija apie nedraudžiamuosius įvykius, išimtis, išmokų sąlygas, sutarties nutraukimo galimybes ir kita panašia informacija. Tikimės, kad tai bus naudinga žmonėms ir padės apsispręsti“, - sako M. Dubnikovas.

Antrasis pokytis - draudimo bendrovės skirs dar daugiau dėmesio, siūlydamos kiekvienam individualiai naudingiausią gyvybės draudimo variantą, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus amžių, galimas rizikas ir kitas aplinkybes.

„Trečias svarbus pasikeitimas susijęs su mokesčiais - dar prieš pasirašydamas sutartį, gyventojas bus labiau informuotas, kiek ir kokių mokesčių jis sutarties laikotarpiu sumokės gyvybės draudimo bendrovei. Ketvirtasis pokytis taip pat naudingas gyventojams, nes, pagal įstatymą, nuo šiol visi draudimo konsultantai turės išlaikyti kompetencijas tikrinantį testą. Taip pat įstatymu nustatyta privaloma metinė mokymų trukmė - tad gyventojai galės būti užtikrinti, kad jiems patariantys konsultantai nuolat tobulės, kels savo kvalifikaciją ir suteiks dar kokybiškesnes paslaugas negu iki šiol“, - sako M. Dubnikovas.

Penktasis pokytis - geresnės sąlygos apsidraudusiajam, nes įgyvendinus Draudimo įstatymą, bus aiškus ir fiksuotas gyvybės draudimo sutarties nutraukimo mokesčio dydis, lygus 2 proc. nuo sukaupto kapitalo vertės, bet negalintis viršyti 50 eurų.

„Kitais metais mūsų visų laukia svarbūs pokyčiai, susiję su pajamų kaupimu senatvei - bus įgyvendinama pensijų reforma. Daliai gyventojų bus sunku toliau pasitikėti pensijų sistema, kuri taip dažnai ir taip radikaliai keičiama“, - sako LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas.

A. Bakšinsko teigimu, daugelis gyventojų jau supranta, kad vien „Sodros“ pensija negalės užtikrinti solidžios pensijos, todėl tikėtina, kad savarankiškas kaupimas kitąmet ir toliau augs.

Pasak jo, 2019-aisiais turėtų toliau didėti susidomėjimas rizikiniu draudimu. Gyventojai vis dažniau susimąsto apie ateitį ir įvertina įvairias aplinkybes - nė vienas žmogus nėra užtikrintas, kad nesusirgs sunkia liga arba jo neištiks trauma ar neįvyks kitoks nelaimingas atsitikimas.

Saugumo jausmas darosi vis svarbesnis - ypač tiems, kurie turi pasiėmę būsto paskolas, augina vaikus ar tiesiog nori pasirūpinti savimi bet kurioje situacijoje. Šiemet sveikatos draudimui skiriamos gyvybės draudimo įmokos augo 8 proc., A. Bakšinsko teigimu, kitąmet augimas išsilaikys ar net didės.

„Kadangi kaupimą per gyvybės draudimą pasirenka vis daugiau žmonių ir renkasi vis didesnes draudimo sumas, moka didesnes įmokas, tai atitinkamai didina ir išmokas. O augančios išmokos nuima dalį naštos nuo valstybės socialinės sistemos, nes susirgę sunkiomis ligomis ar įvykus nelaimei, žmonės gali pasirūpinti savimi, jiems mažiau reikia valstybės pagalbos. Vadinasi, gyvybės draudimas tampa vis reikšmingesne socialinės sistemos dalimi, padedančia užtikrinti gyventojų gerovę ir Lietuvoje kurti gerovės valstybę“, - sako LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite