„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“: Pakruojo dvare netinkamomis sąlygomis laikomi paukščiai

Šiauliai
Reporteris Lina Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Atsidarius Pakruojo dvaro internetinę svetainę, galima iš karto išvysti gyvūnų nuotraukas ir atskirą skirsnį, kuriame aprašomos pramogos su gyvūnais. Rašoma, kad atvykę turės galimybę juos paglostyti ir net pašerti. Tačiau nuotraukos ir sukurti aprašai ne visai atitiko tikrovę.

2019 m. liepos 31 dieną VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) gavo pranešimą apie Pakruojo dvare netinkamomis sąlygomis narvuose laikomus paukščius. Nuotraukose buvo užfiksuoti vaizdai, kaip paukščiai karštą dieną buvo pririšti ir palikti ant tiesioginių saulės spindulių be galimybės prieiti prie vandens. Tad iš karto buvo kreiptasi į Pakruojo rajono Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT) ir taip pat į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos ir apsaugos departamentą (toliau – AAM) pranešant apie galimus pažeidimus.

Perskaičius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir VMVT direktoriaus įsakymą dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, buvo būtina įsitikinti, ar Pakruojo dvare nėra dar daugiau rimtų nusižengimų. Taigi, GGI savo pranešime, skirtame Pakruojo rajono VMVT, paminėjo svarbiausius punktus į ką būtina atsižvelgti: ar gyvūnai nepatiria streso, ar nesuvaržytos jų gyvybinės funkcijos ir veiklos, ar yra atsižvelgiama į natūralius kiekvienos rūšies gyvybinius ciklus, temperatūros režimą, šviesos ir tamsos proporcijas, ar susirgę gyvūnai gydomi, ar laikomieji narvuose yra apsaugoti nuo skersvėjų, kritulių, saulės, kitų stresą sukeliančių dirgiklių ir taip pat, ar jie yra aprūpinami vandeniu ir pilnaverčiu maistu.

2019 m. rugsėjo 2 dieną GGI gavo atsakymą iš AAM. Specialistai atlikę patikrinimą Pakruojo dvare rado pranešimą patvirtinančių pažeidimų. Laukiniai paukščiai buvo netinkamai auginami narvuose ir kaltininkas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnius ir nuostatas. Jam buvo duotas privalomasis nurodymas nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Nors ilgą laiką į paukščius buvo žiūrima kaip į nemąstančius gyvūnus, dabar yra atliekama vis daugiau tyrimų, įrodančių, kad paukščiai yra daug protingesni, nei buvo manyta anksčiau. Dviejų pastarųjų dešimtmečių tyrimų rezultatai rodo, kad paukščiai pagal protinius gebėjimus nenusileidžia primatams. Vieni sparnuočiai, norėdami suvilioti patelę, bando ją sužavėti kuriant piešinius iš žiedų, uogų, ar net stiklo gabalėlių. Kiti dešimčių kilometrų žemės plotuose paslepia per trisdešimt tūkstančių sėklų ir po kelių mėnesių vis tiek atsimena, kur jų ieškoti. Kiti gali skaičiuoti, spręsti matematinius uždavinius, suvokti pagrindinius fizikos principus, prisiminti praeitį ir net planuoti ateitį.

Nors ir paukščiai puikiausiai save suvokia ir gali atpažinti savo atvaizdą veidrodyje visai kaip drambliai, šimpanzės, delfinai ir žmonės, šiandien vis tiek dar galima rasti begales žmonių, kurie paukščius mato, kaip pramogą ir puošmeną savo sodybose ar kiemuose. Retai yra susimąstoma apie skraidymą – paukščio prigimtį, kurią savavališkai nusprendžiama atimti tenkinant savo poreikius ir neįsigilinant apie laukinių gyvūnų laikymo taisykles.

GGI visus kviečia nelikti abejingais matant neprižiūrimus gyvūnus ir taip pat skatina neuždaryti paukščių narvuose. Apie tai kalba ir GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė: „Man sunku suprasti, kas gali būti gražaus iš narve uždaryto paukščio, nes visas jo grožis, kaip ir visa jo laimė – tai sklendimas danguje. Tikimės, kad žmonių grožio samprata šiuo klausimu keisis ir šis reiškinys galiausiai išsigyvendins, o kol kas GGI šviečia žmones bei džiaugiasi, kad jie jau atkreipia dėmesį ne tik į kitų gyvūnų, bet ir paukščių netinkamas laikymo sąlygas bei apie jas praneša“.

Alfa.lt