Angle down Atgal

Gyventojų mažėja. O valdininkų?

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko faktinę analizę, kaip mažėjant gyventojų kito savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius. „Jei savivaldybėje gyventojų skaičius traukiasi, o darbuotojų lieka tiek pat, statistinis gyventojas išlaiko vis didesnį darbuotojų skaičių“, - teigia ekspertai, darydami išvadas, jog administracijos turėtų prisitaikyti prie kintančios populiacijos, kad būtų taupomos mokesčių mokėtojų lėšos.

Per aštuonerius metus – nuo 2010 iki 2018 metų – Lietuvoje gyventojų sumažėjo 10,6 proc., tuo tarpu savivaldybių administracijos – tik 1,45 proc. Mus, kaišiadoriečius, labiausiai domina, kokia padėtis mūsų savivaldybėje, kaip atrodome palyginus su kitais rajonais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metų pradžioje Kaišiadorių rajone gyveno 34 795 gyventojai, 2018 metų pradžioje – 30 257, taigi – 13,04 proc. mažiau. Savivaldybės administracijoje 2010 m. pradžioje buvo užimta158,25 pareigybės, 2018 m. pabaigoje – 152,75 – vadinasi, sumažėjo 5,5 pareigybės arba 3,48 proc.

Dešimčiai tūkstančių gyventojų 2010 metais teko 4,5 pareigybės, 2018 m. – 5,05. Taip išeina, jog, nors pareigybių iš tiesų mažėjo, tačiau, sumažėjus gyventojų dešimtį tūkstančių žmonių tenkančių pareigybių skaičius išaugo net 11 proc. Pažvelgus į analogiškus statistinius duomenis 2017 ir 2018 m., matome, jog per metus gyventojų skaičius rajone sumažėjo 1,88 proc. (nuo 30 836 iki 30 257), o pareigybių skaičius administracijoje – 1,29 proc. (2 pareigybės). Palyginus 10 tūkstančių gyventojų tenkančių pareigybių skaičių, 2017 metais jų buvo 5,02, 2018 m. – 5,05, kas sudaro 0,60 proc. augimą. Šalies fone tai gana pažangūs rodikliai.

Laisvosios rinkos institutas, pastebėdamas, jog esant panašiam gyventojų skaičiui, savivaldybių administracijų dydis skiriasi keletą kartų, pateikia palyginimą – mūsų rajono administracijoje pareigybių yra 1,3 karto mažiau nei panašų gyventojų skaičių turinčioje Šalčininkų savivaldybėje (pas mus – 152,75 pareigybės, Šalčininkuose – 206). Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių, 11-oje savivaldybių pareigybių daugėjo, o gyventojų mažėjo (Elektrėnai, Šakiai, Anykščiai ir t.t); 28 – pareigybių skaičius traukėsi greičiau nei gyventojų (Birštonas, Jonava, Prienai ir t.t); 5 savivaldybėse gyventojų daugėjo, todėl darbuotojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, natūraliai mažėjo (Kauno r., Klaipėdos r., Vilniaus miestas ir rajonas, Neringa). Mūsų rajonas patenka į 16-os savivaldybių grupę, kur gyventojų mažėjimas buvo didesnis nei pareigybių mažėjimas.

Panaši situacija Širvintų, Joniškio, Lazdijų ir kt. rajonuose. Pagal tai, kiek gyventojų aptarnauja vienas darbuotojas, esame gana aukštoje 13-oje vietoje iš 60-ies savivaldybių: mūsų rajone vienas darbuotojas tenka 198 gyventojams (tiek pat ir Jonavoje), kaimyniniuose rajonuose: Trakai – 194, Prienai – 191, Elektrėnai – 146, Širvintos – 135, Šakiai – 123. Mažiausiai „persidirbę“ yra Neringos administracijos darbuotojai – čia vienam jų tenka 58 gyventojai, Pagėgiuose – 60, Birštone – 78, Rietave – 80, Pasvalyje – 86 ir t.t.

Daugiausiai gyventojų tenka didžiųjų miestų darbuotojams: Vilniuje – 626, Kaune – 470, Šiauliuose – 415. Laisvosios rinkos institutas ragina atkreipti dėmesį tas savivaldybes, kuriose, palyginus su kitomis panašaus dydžio savivaldybėmis, pareigybių skaičius skiriasi beveik dvigubai. Analizės autoriai teigia, jog jei panašaus tipo ir dydžio savivaldybės turėtų ir panašaus dydžio administracijas, vien per 2018 metus būtų buvę galima sutaupyti mažiausiai 12 mln. eurų.

Parengta pagal LLRI „Kaip keičiasi savivaldybių administracijos“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite