Angle down Atgal

Gyventojai nerimauja dėl būsimų pajamų

Šalies gyventojų pajamų lūkesčiai po koronaviruso protrūkio pakito. SEB banko užsakymu balandžio 28–30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kad per artimiausius šešis mėnesius pajamos, palyginti su gautomis prieš karantiną, sumažės nežymiai, tikisi 22 proc., kad žymiai – 26 proc. apklaustųjų. Tokius atsakymus galėjo lemti gyventojų lūkesčiai dėl ekonomikos ateities ir patirtis karantino metu, kai nemažos dalies gyventojų pajamos iš tiesų sumenko.

Apklausos duomenimis, trečdalis žmonių prognozuoja, kad jų pajamos per ateinantį pusmetį nesikeis, ir 6 proc. apklaustųjų tikisi didesnių pajamų. Toks gyventojų nusiteikimas dėl jų pajamų pokyčių perspėja prekybininkus ir paslaugų teikėjus, kad žmonės artimiausiais mėnesiais neskubės išlaidauti. Tiesa, gyventojų lūkesčiams teigiamą įtaką turėtų daryti mažėjantys karantino apribojimai, nes vis daugiau darbuotojų po priverstinės pertraukos gali grįžti į darbus.

Tačiau galimybė vėl dirbti nereiškia, pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, kad įmonių ar savarankiškai veiklą vykdančių asmenų pajamos iškart sugrįš į anksčiau buvusį lygį. Ne maisto prekių parduotuvės veiklą atnaujino prieš tris savaites, tačiau daugelio jų pajamos vis dar yra keliolika ar keliasdešimt procentų mažesnės negu prieš metus. Darbuotojai puikiai supranta, kad kuo ilgiau pajamos bus mažesnės negu prieš metus, tuo didesnė grėsmė kyla ne tik jų pačių atlyginimui, bet ir darbo vietai.

„Nedarbo lygis šalyje padidėjo palyginti nedaug, o pastarąsias dvi savaites jis stabilizavosi. Tai rodo, kad yra nemažai įmonių, kurios mažai nukentėjo nuo koronaviruso protrūkio ir paskelbto karantino. O tos, kurios nukentėjo, stengiasi išsaugoti darbuotojus vildamosi, kad ekonomikos aktyvumas antrą pusmetį įsibėgės. Tokia verslo strategija yra sveikintina, nes ji daro teigiamą įtaką ekonomikos stabilumui. Akivaizdu, kad padeda ir valdžios pakoreguotas prastovų kompensavimo mechanizmas. Tačiau nežinomybė, kaip pasaulis gyvens su koronavirusu antrą metų pusmetį, vers gyventojus ir verslą būti atsargius visame pasaulyje, todėl nereikėtų atmesti scenarijaus, kad atsigavimas antrą pusmetį bus silpnesnis, negu galvoja dauguma žmonių“, – sako T. Povilauskas

Gyventojų atsargumą dėl jų pajamų ateityje gali lemti ne tik pesimistiškesnis požiūris į ekonomikos ateitį, bet ir jų pačių patirtį karantino metu. Nuo koronaviruso protrūkio pradžios registruotų bedarbių skaičius šalyje padidėjo 35 tūkstančiais, beveik 150 tūkst. darbuotojų gaus valstybės kompensaciją už paskelbtas prastovas, daugiau negu 70 tūkst. asmenų buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai dėl vaiko priežiūros, keliolika tūkstančių asmenų nuolat buvo išleisti nemokamų atostogų, beveik 76 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų negalėjo vykdyti veiklos ir gaus valstybės skirtą išmoką. Šį dirbančiųjų, kurių pajamos buvo mažesnės negu vasario ar sausio mėnesiais buvo mažesnės, sąrašą būtų galima toliau pildyti, ir jis, matyt, pasiektų ne mažiau kaip 300 tūkst. asmenų, sako T. Povilauskas

Kol kas „Sodra“ nėra paskelbusi statistikos apie vidutines gyventojų draudžiamąsias pajamas balandį, bet jos jau veikiausiai buvo mažesnės negu prieš metus. Kovą metinis augimas siekė beveik 7 proc., o vasarį buvo didesnis negu 10 procentų. Akivaizdu, kad labiausiai sumažėjo darbuotojų, dirbančių tuose sektoriuose, kurie balandį dėl apribojimų dar negalėjo vykdyti įprastos veiklos, atlyginimai. Stabiliau karantino metu turėjo jaustis valstybės sektoriuje dirbantys asmenys ir pensininkai. Pastariesiems pensijų dydis šiemet nesikeis, o kitąmet turėtų didėti, bet mažesniu negu šiemet tempu.

Apklausos duomenimis, pesimistiškiausiai savo pajamų pokytį vertina vidutines pajamas gaunantys asmenys, o mažų ir didelių pajamų gavėjai yra kiek optimistiškesni. Mažų pajamų gavėjų palyginti geresnius lūkesčius veikiausiai lemia pensinio amžiaus atstovų atsakymai, nes vargu ar pensijos šiemet galėtų mažėti. Visgi mažesnes pajamas gaunantys asmenys nuo koronoviruso protrūkio labiau nukentėjo, nes apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, prekybos sektoriuose dirbančių asmenų algos yra mažesnės negu vidutinis darbo užmokestis šalyje. Tikėtina, kad dar keletą mėnesių šių sektorių pajamos ir mokamas atlyginimas nesugrįš į ankstesnį lygį.

Tai, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys yra truputį optimistiškesni, nestebina, tačiau ir šioje grupėje bus asmenų, kurių pajamos mažės, ypač tiems, kurių mėnesio pajamos yra susietos su pasiektais asmeniniais ar įmonės veiklos rezultatais.

„Gyventojų lūkesčiai yra didelę galią turintis ekonomikos veiksnys, kuris daro įtaką vidaus rinkoje veikiančio verslo rezultatui. Suprantama, kad gyventojas, galvojantis, kad jo pajamos mažės, bus atsargesnis. Kita vertus, anksčiau darytos apklausos rodo, kad net ir gerais laikais (o tokiais jau galime vadinti 2017–2019 metus) žmonės pernelyg pesimistiškai prognozuoja savo pajamų augimą, nors faktiniai duomenys rodo ką kita.

Reikia tikėtis, kad ir šįkart gyventojų lūkesčiai nevirs realybe, tačiau verslas vien tikėjimu remtis neturėtų – gyventojų nerimas dėl pajamų duoda aiškų ženklą, kad namų ūkių vartojimas artimiausiais mėnesiais taip greitai nebus atkurtas“, – sako SEB banko ekonomistas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 metų balandžio 28–30 dienomis SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo internetu apklausti 532 gyventojai, kurių amžius – 18–74 metų.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite