R. Ežerskienė: Euribor minimumas – jau čia pat. Ko tikėtis toliau?

Pastaruoju metu tarpbankinės Euribor palūkanos sparčiai mažėja. Tai vienas svarbiausių finansinių rodiklių, nuo kurio tiesiogiai priklauso galutinė paskolų kaina gyventojams ir verslui. Tačiau ar šis kritimas tęsis ir toliau ar jau esame ties šio ciklo pabaiga?

Euribor trajektorija: nuo aukštumų iki nuosmukio

Tarpbankinės Euribor palūkanos pastaraisiais metais išgyveno ryškų pokyčių etapą. Nuo 2015 m. rudens iki pat 2022 m. birželio mėnesio Euribor buvo neigiamas. Tačiau ECB pradėjus kovą su infliacija ir pinigų politikos griežtinimą, situacija kardinaliai pasikeitė – 2023 m. pabaigoje 3 mėn. Euribor maksimaliai priartėjo prie psichologinės 4 proc. ribos, reikšmingai pabrangindamas verslo ir gyventojų skolinimąsi bei lėtindamas paskolų paklausą visoje euro zonoje. 

Tačiau infliacijai euro zonoje lėtėjant ir euro zonos ekonomikai stagnuojant, ECB pradėjo pinigų politikos švelninimą. Bazinių palūkanų euro zonoje karpymas atitinkamai lėmė ir Euribor palūkanų mažėjimą – 2023 m. pabaigoje 3 mėn. Euribor siekė beveik 4 proc., o šiuo metu 3 mėn. Euribor siekia 2 proc. – nuo piko sumažėjo dukart. 

Euribor mažėjimo tendencija jau tęsiasi pusantrų metų. Rinkos dalyviai tarsi priprato prie naujos realybės, kai palūkanos nuosekliai traukiasi. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad pinigų politikos griežtinimas, o šiuo metu švelninimas yra cikliškas ir dinamiškas. Tai reiškia, kad pinigų politika negali būti nuolat griežtinama ar švelninama. Neišvengiamai ateina pauzės laikotarpis, kuris užbaigia vieną ar kitą pinigų politikos etapą. Tikėtina, kad euro zona netrukus pereis iš švelninimo ciklo į stabilumo fazę, kai nei bazinės palūkanos, nei Euribor nebekris. Šiame naujame etape ECB bazinių ilgai nekeis.

Paskutinis karpymas – rugsėjį?

Artėjanti pinigų politikos stabilizavimo era euro zonoje paveiks ir Euribor palūkanų trajektoriją. Naujausios rinkos dalyvių prognozės rodo, kad ECB rugsėjį gali paskutinį kartą sumažinti bazines palūkanas, pasiekiant 1,75 proc. 

Ši tendencija atsispindi ir Euribor prognozėse: rinkos dalyviai mano, kad 3 mėn. Euribor, kuris šiuo metu siekia 2 proc., gruodį turėtų nukristi iki 1,81 proc., o 2026 m. pavasarį-vasarą galutinai stabilizuotis ties 1,75 proc. riba ir  toliau nebemažėti. Taigi, prognozės rodo, kad Euribor kritimas kurį laiką tęsis, tačiau esame ties Euribor nuosmukio ciklo pabaiga.

Prognozuojame, kad rugsėjį ECB visgi sumažins bazines palūkanų normas iki 1,75 proc., tačiau po šio karpymo euro zonoje įsivyraus ilga bazinių palūkanų pauzė. Tai lems keli esminiai veiksniai. Pirma – pinigų politikos poveikis ekonomikai yra inertiškas. Bazinių palūkanų didinimas bei mažinimas ekonomiką veikia ne iš karto, o maždaug su 6 mėn. atotrūkiu. Tai reiškia, kad net anksčiau įvykę bazinių palūkanų karpymai dar ne iki galo paveikė euro zonos ekonomiką. Todėl ECB norės įvertinti, kaip ankstesni karpymai paveikė infliaciją, darbo užmokesčio dinamiką, ekonomikos ciklą ir paskolų paklausą tarp euro zonos įmonių ir namų ūkių. 

Antra – nors tarifai kelia tiesioginę riziką euro zonos ekonomikai, jie nebūtinai reiškia recesiją. ECB birželį atnaujino euro zonos makroekonomines prognozes: numatoma,  kad 2026 m. euro zonos BVP išaugs 1,2 proc. Tuo metu birželio prognozės numato, kad 2026 m. euro zonos BVP padidės 1,1 proc. 

Be to, ECB vadovė Ch. Lagarde akcentuoja, kad bet koks neigiamas tarifų poveikis euro zonos ekonomikai bus kompensuojamas per investicijų į gynybą ir infrastruktūrą didinimą. Šie planai jau iš dalies atsispindi. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė 2026 m. biudžete iš tikrųjų numato didesnes išlaidas gynybai ir infrastruktūrai. Todėl ECB nemato priežasčių skubėti su tolesniais palūkanų mažinimais.

2026 m. – naujos krypties pradžia?

Įdomu tai, kad nuo 2026 m. vasaros Euribor gali vėl pradėti augti – prognozuojama, kad nuo 1,75 proc. apatinės ribos 2026 m. gruodį jis pasieks apie 1,9 proc. Tai reikšmingas pokytis, nes pastaruoju metu prognozės buvo nuosekliai mažinamos. 

Šis lūžis atspindi rinkos lūkestį, kad 2026 m. euro zonos ekonomika gali pasirodyti geriau nei tikėtasi. Rinkos dalyviai mano, kad tarifai bus įvesti trumpam ir 2026 m. didesnė tarifų dalis gali būti atšaukta arba stipriai sumažinta. Paraleliai Vokietijos valdžia imsis ekonomikos gaivinimo. Jei JAV administracija iš tiesų kitąmet imsis tarifų politikos švelninimo, euro zonos ekonomika iš tikrųjų gali nustebinti teigiamai, tačiau su ekonomikos ciklo sustiprėjimu gali ateiti ir nauja infliacijos banga. Naujausios rinkos dalyvių prognozės, panašu, tai ir numato.