Gyvenimas tarpukario Lietuvoje

Šiauliai
Asmeninio archyvo nuotr.
Stasys Puščius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako!

Kartais tenka išgirsti iš Rytų kaimyno kai kokių žurnalistų menkinančių mūsų tarpukario Lietuvos gyvenimą.

Atsiranda ir iš pačių lietuvių tarpo kurie iš nežinojimo pritaria tokiems pasakotojams, kad Lietuvoje buvęs didžiulis skurdas. Kad daug kas badavo. Žodžiu, galima išgirsti visokio šmeižto. Tai tada kyla klausimas, kada užėjo okupantai, rado dešimtis tūkstančių taip vadinamų „buožių“, tai yra turtingų žmonių. Kokios gražios buvo sodybos, kokie gražūs buvo ūkiai. Aš daug ką prisimenu, net nuo trėjų metų. Kokie gražūs ir įdomūs buvo leidžiami žurnalai, su spalvotais piešiniais. Visi gyveno pasiturinčiai, kurie netingėjo dirbti ir nelatravo. Namuose, prisimenu, buvo nemaža pakabinama lentyna, tai ji visada buvo prikrauta įvairiais skanumynais. Tėtis buvo kalvis. Kalvės dar savo neturėjo, tai dirbo ant pusės, pas kitą kalvį. Bet gerai uždirbdavo ir susipirko gatavos medžiagos trobesių statybai.

Yra nuo seno sakoma, kad gyvenimą galima pažinti iš reklamų. Jeigu yra ką reklamuoti, vadinasi, yra ką ir parduoti. O tuo tarpu iš Rusijos ateidavo žinių apie neišpasakytą žmonių skurdą. Kada okupavo Lietuvą, tai nustebo pamatę gražius ūkius ir lūžtančiomis nuo prekių lentynomis parduotuves. Taigi okupavę Lietuvą ešalonais vežė į Rusijos platybes įvairų maistą. O iš Rusijos, kaip žmonės sakydavo, į Lietuvą veždavo degtukus ir machorkę. Lietuva ir kolchoziniais laikais gerai atrodė. Neveltui iš maskolijos atvažiavę ir pamatę, kaip čia neblogai gyvena, tai sakydavo, kad atvažiavo į „mažają Ameriką“.