Gyvenimas su skausmu – visam gyvenimui?

Šiauliai
Pasekmė. Nors neuralgija ir nesužaloja žmogaus, tačiau dėl skausmo atakų pablogėja miegas, sutrinka emocinė būklė. Supykti žmogus geba taip stipriai, kad net ištinka infarktas ar insultas. (Freeograph nuotr.)
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Nė viena liga nėra maloni, o ypač ta, kuri lydima nuolatinio skausmo. Sunkiai ištveriamas skausmas trukdo ne tik dirbti, bet ir sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą. Apie jo priežastis bei būdus, kaip palengvinti skausmingą kasdienybę, kalbamės su gydytoju neurologu Andriumi Kazlausku.

Stipraus skausmo priepuoliai – neatsiejamas palydovas

Skausmas yra vienas dažniausių simptomų, atvedančių pacientą pas gydytoją. Veido srities skausmas neretai būna vienas pirmųjų sunkių neurologinių ligų simptomų. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Neurologijos skyriuje dirbantis gydytojas neurologas A. Kazlauskas sako, jog vienas dažniausiai pasitaikančių ir sunkiai gydymui pasiduodančių skausmų yra trišakio nervo neuralgija. Tai labai stiprus, deginantis ar duriantis skausmas vienoje veido pusėje, kuris žmogui trukdo dirbti, ilsėtis, bendrauti, džiaugtis gyvenimu. Trišakio nervo neuralgija laikoma viena skausmingiausių būklių, kurias patiria žmogus.

Priepuolinius veido skausmus provokuojančių faktorių yra įvairių ir daug, tačiau dažniausia priežastis – herpeso virusas, mėgstantis gyventi bei daugintis periferiniuose nervuose. Jeigu veido oda yra jautri, o joje daug nervinių atšakėlių, virusas lengvai pakliūva į juos ir be vargo gali nukeliauti iki galvos smegenų.

Herpeso virusui pažeidus smegenis, prasideda traukuliai, trinka protinė veikla. Pabrinkus smegenims, pažeidžiami gyvybiškai svarbūs centrai, nes smegenys reguliuoja kvėpavimo funkciją, širdies veiklą bei kitas svarbias sistemas. Pradeda trikti sąmonė ir kvėpavimas. „Tokie galvos smegenų bei herpetiniai uždegimai yra beviltiškai sunkūs“, – sako gydytojas.

Dažniau kenčia moterys

Belieka pasidžiaugti, jog kur kas dažniau herpeso virusas lieka tūnoti periferiniame nerve. Rudenį, kai didesnė tikimybė peršalti, pasigauti skersvėjį, vargina temperatūrų kaita, stresas, kiti gyvenimiški pasikeitimai, neuralginiai skausmai – dažnas svečias. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje herpeso virusas pradeda daugintis, poherpetinė neuralgija gali išplisti ne tik veido, bet ir liemens srityje. Skausmai būna tokie stiprūs, kad žmogui trukdo valgyti, skausminga kramtyti maistą, praustis veidą ir pan. Kai skausmai lokalizuojasi liemens srityje, jaučiamas stiprus diskomfortas kvėpuojant, skausmas trukdo nešioti drabužius. Kada ir kur užklups kitas priepuolis, kurių per dieną gali būti ne vienas, neįmanoma nuspėti.

Nors neuralgija ir nesužaloja žmogaus, jo neparalyžiuoja, jutimai bei judesiai nesutrinka, tačiau dėl skausmo atakų pablogėja miegas, sutrinka emocinė būklė. Dažniau nuo trišakio nervo neuralgijos kenčia moterys. Gydytojas sako, jog tam įtakos turi emocionalumas, o tai keičia žmogaus atsparumą. „Supykti žmogus geba taip stipriai, kad net ištinka infarktas ar insultas“, – sako gydytojas, patvirtindamas, jog pernelyg audringos emocijos tampriai susijusios su nervų ligomis.

Neuralgija gali užklupti bet kokio amžiaus žmones, bet dažniau ja serga 50-mečiai ir vyresni. Anot neurologo, tai lemia silpnesnis imunitetas, prastesnė mityba ir kitos priežastys.

Ligai kartojantis vis dažniau ir dažniau, žūva nervų skaidulos, formuojasi randai, kurie pakeičia nervo funkcionavimą, ir mažiausios priežastys, tarkime, temperatūros kaita – šaltis arba karštis, sukelia sunkiai pakeliamus skausmus.

Galima pasikliauti ir netradiciniais metodais

Skausmo malšinimo būdų yra įvairių. Gydytojas sako, jog „mada“ išpjauti nervą, sužalojant žmogui žandikaulį, jau praeityje. Toks anksčiau buvęs populiarus gydymo metodas mažai kam padėjo. Dabartiniu metu neuralgija sėkmingiau gydoma medikamentais bei skausmo blokadomis.

Naudojant medikamentinį gydymą, neįmanoma visiškai išvengti pašalinio poveikio – mieguistumo, dėmesio bei koordinacijos sutrikimų, galvos svaigimo, kadangi medikamentai paveikia visą žmogaus organizmą. Tad būna sunku, o neretai ir visiškai neįmanoma dirbti atsakomybės reikalaujančius darbus.

Ginantis nuo skausmo, galima pasikliauti ir netradiciniais metodais – akupunktūra bei refleksoterapija.

Refleksoterapija – vienas seniausių fizioterapijos metodų, kurio mechanizmas pagrįstas biologiškai aktyvių kūno taškų dirginimu fiziniais veiksmais: adatėlėmis, elektros srove, šiluma, šviesa, aplikacijomis ir kt. Refleksoterapeutai teigia, kad žmogaus organizme yra daugiau nei 600 biologiškai aktyvių taškų, kurie jungiasi tarpusavyje ir sudaro 12–13 meridianų. Dirginant biologiškai aktyvų tašką, sukeliamas refleksinis atsakas ir pasiekiamas geidžiamas terapinis efektas.

Daugelyje pasaulio šalių taikomas veiksmingas būdas akupunktūra padeda atkurti organizmo pusiausvyrą ir suaktyvina vidinius procesus, leidžiančius žmogui susidoroti su jį užklupusia liga. Gydoma, į tam tikrus aktyvius kūno taškus įduriant specialias labai plonas adatėles. Tiesa, Lietuvoje šiuo metodu gydyti gali tik licenciją turintys ir specialius kursus baigę gydytojai, tad, ieškodami sau pagalbos, visuomet įsitikinkite jos kokybe.

Šie, nors ir laikini, skausmo malšinimo būdai, anot gydytojo, sudaro puikias galimybes pailsėti nuo vaistų.

Profilaktinių priemonių neuralgijai gydyti nėra, tiesiog reikia keisti gyvenimo būdą ir kiek įmanoma saugotis ligą provokuojančių veiksnių. Gyvenimo kokybei pagerinti būtina išmokti gyventi taip, kad skausmas būtų kuo mažesnis ir vargintų jus kuo rečiau.

Svarbu vengti streso, skirti pakankamai laiko poilsiui, netaupyti miego, atkreipti dėmesį į tai, kuo maitinatės. „Daugeliui kokybiškas gyvenimas susijęs su materialine gerove ir prabanga, tačiau visa ko vertybė – žmogaus fizinė bei dvasinė sveikata“, – tvirtina neurologas.