Angle down Atgal

„Gyvenimas – siaurutis ruoželis didžiulio Dangaus pakrašty“…

– Ir vėl grįžtu į tėviškę… kojos ten įaugusios… vis tiek niekur kitur nebus tokios pilnatvės, – būtent šiais jos pačios žodžiais Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje gausiai susirinkusiems tėviškėnams bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė pristatė poetę, prozininkę, muziejininkę – kraštietę Aldoną Ruseckaitę, atvežusią savo naujausią – 15 -ąją knygą „Padai pilni vinių“.

Garsių knygų apie Maironį, Žemaitę, Mačernį autorė šį kartą atvėrė skaitytojams prieštaringo likimo poetės Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis.
– Tiek daug klaustukų liko po S.Nėries gyvenimo. Jos eilėraščiai surišti sielvarto siūlais, ypač karo metų. Ji nėra šventoji, kenčiančioji, bet talentingoji. Mes turime žinoti žaizdas ir jas užsigydyti, – sakė knygos autorė ir ragino tuos, kurie mėto akmenį, prisiminti biblinę tiesą…
Aktorei Daivai Škelevaitei skaitant poetės eilėraščius, kai kurių susirinkusiųjų lūpos juos atkartojo: „ar žiburėlis lauks tą vakarą rudenį“… „kur tėviškėlė, kur Lietuva?/ ir žemė ta šilta sava?“… „būti tėviškės arimų slieku/ mėlyna rugiagėle rugiuos“… „tebūna jai atleista/, nes daug jinai mylėjo“…
Popietės nuotaiką kūrė ir Prienų meno mokyklos mokytojų duetas: Vitalija Aukštakalnienė (fortepijonas) ir Danguolė Kolpakovienė (smuikas).
– Kiekvienas galim įvertinti gyvenimą tik nugyvenę daug metų. Ir Salomėja turėjo noro pirmauti, būti garsi. Ji buvo labai jautri, vieniša, uždara, nelygaus būdo. Ir su vaiku viena papuolusi į Ufą, Pemzę, į tą „voratinklį“, negalėjo išsivaduoti. Ji buvo dramatiško gyvenimo moteris, – pasakojo autorė, knygoje begalinį prieštaringumą atskleidusi per veikėją Smaką.

– Advokatavau jai gal ne visai įsigilinusi, – prisimena autorė darbą muziejuje, Palemone, diskusijas. – Aukštadvaryje net gatvę pervadino į Smetonienės. Puola ir puola ją. Nusprendžiau pati sau suvokti karo metus. Pradėjau tyrinėti, skaityti ir supratau, kad buvo dvi labai ryškios svarstyklių pusės, kai vienoje – poetė tiki bolševizmu, Stalinu, kitoje – didžiulis jos talentas – nuostabūs eilėraščiai. Kiekvienas ją turime, kitaip suvokiame. Galbūt todėl – išteisinti ar nubausti poetę, šį klausimą palieku pačiam skaitytojui.
„Advokataučiau Salomėjai ir toliau, tik jau kitais žodžiais. Ar bijau šią knygą spausdinti? Galbūt… Tačiau, kai šią vasarą palaidojau staiga mirusį savo jauniausią mylimą Brolį, supratau, jog nieko nebebijau, nes mūsų gyvenimas tik siaurutis ruoželis didžiulio Dangaus pakrašty. Debesis užplaukia ir – tamsa…“ (Iš Autorės pabaigos žodžio knygoje „Padai pilni vinių“)
Lina Smolskaitė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite