Gyvenimas be mėsos – joks iššūkis, tik reikia jam subręsti

Panevėžys
Valentina Mickienė. R. Keliuotytės nuotr.
Gimtasis Rokiškis Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Apie vegetarizmą prirašyta ir prikalbėta be galo daug. Kaip ir apie viską, taip ir apie šią mitybos praktiką sklando daugybė mitų. Vieni pasisako už, kiti abejoja, treti – griežtai prieš. Kaip ten bebūtų, tačiau tarp visų pasaulinių švenčių yra skirta ir vegetarams – jų diena minima spalio 1-ąją. Ta proga ir kalbėjomės su rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialiste Valentina Mickiene, kuri jau keletą metų nevalgo ne tik mėsos, bet ir žuvies, kiaušinių. „Tai nėra nieko sudėtingo. Svarbiausia pribręsti tokiai mitybos praktikai, kuri, beje, keičia ir suvokimo lygį bei apskritai gyvenseną. Per prievartą bandyti atsisakyti mėsos negalima – ir nepavyks, ir naudos nebus“, – įsitikinusi V. Mickienė.

Esi tai, ką valgai

Tuo neabejoja V. Mickienė, teigdama, kad nuo šio suvokimo prieš septynerius aštuonerius metus ir prasidėjo jos kelias į vegetarizmą. „Važiuodavau į įvairiausius saviugdos, sveikos gyvensenos kursus. Man įdomu, kas ir kaip vyksta, kokie dėsniai visatoje veikia ir kaip čia įsiterpia žmogus. Tuose kursuose mus maitindavo lengvu vegetarišku maistu. Pajutau, kad toks maistas palankesnis mąstymui, visai žmogaus fiziologijai. Sunkiai virškinamas maistas, kokia ir yra mėsa, atima iš žmogaus energiją. Pradėjau domėtis maistu, kaip jis mus veikia“, – pasakoja pašnekovė.

V. Mickienė sako, kad ypač didelį poveikį atsisakyti mėsos jai padarė žinios, kaip verslui auginami gyvūnai. „Tam, kad jie greičiau užaugtų, naudojami hormonai, kad nesirgtų – antibiotikai. Gyvūnų žudymas – jiems didelis stresas. Tiesiog buvau sukrėsta pamačiusi filmukų apie tai – jie supranta, kad yra vedami žudyti, mačiau nufilmuotas tekančias ašaras iš jaučio akių. O dar injektuotojai, kurie į papjauto gyvūno mėsą įšvirkščia atitinkamų medžiagų, skysčių, kad ta mėsa ilgiau išsilaikytų. Taigi, valgydami mėsą, mes kartu gauname visa tai ir visą neigiamą streso energiją. Pagalvojau – ar man to reikia, tokio cheminio komplekso ir kartu sunkiai virškinamo maisto?“ – prisimena V. Mickienė, iki tol mėsą valgydavusi net tris kartus per dieną.

Moteris sako, kad, savaitę kursuose išbuvusi be mėsos, nusprendė pabandyti ir toliau jos nevalgyti. „Nevalgiau mėnesį, buvo taip lengva, gera. Po to pabandžiau – tiesiog kąsnis strigo, visiškai nebenorėjau, taigi visai jos atsisakiau ir be jokių pastangų“, – teigia V. Mickienė.

(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)