Angle down Atgal

Gydytoja įspėja: erkės žiemos miegu nemiega

Prasidėjus žiemos sezonui, daugelis nė nesusimąsto, kad kai kurie pavojai, tykantys šiltesniu periodu, vis dar išlieka aktyvūs. Viena iš didžiausių grėsmių, apie kurias daugybė žmonių pamiršta, yra erkių platinamos ligos. Galvojančius, kad šie voragyviai užmiega žiemos miegu, specialistai perspėja – pavojus ir šaltuoju sezonu išlieka nemenkas, todėl būtina saugotis.

Erkės pavojų kelia ir žiemą

Erkių gyvavimas labiausiai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Pati geriausia terpė šiems pavojingiems voragyviams veistis – drėgnos iš šiltos vietos – kaip ir daugeliui gyvų organizmų. Tinkama drėgmė ir šiluma Lietuvoje dažniausiai randama lapuočių miškuose ar kirtimuose, kur daugiau saulės, taip pat grėsmingomis vietomis išlieka ir pelkės bei žmonių kiemuose auginamos vejos.

Medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šukė pasakoja, kad šios sąlygos erkėms galioja ne tik šiltuoju sezonu. Užtenka vos 5 laipsnių šilumos, kad šie voragyviai taptų aktyvūs. Specialistė primena, jog lietuviškos žiemos jau seniai nebėra tokios šaltos ir atšiaurios, kad žmonės galėtų jaustis visiškai saugūs dėl erkių platinamų ligų.

„Keičiantis klimatui, Lietuvoje žiemą vyrauja pliusinė temperatūra ir mažai sniego. Tokiu metu pasigauti erkių yra labai paprasta. Jeigu kelias dienas oro temperatūra būna 5 laipsniai šilumos, nereikia laukti nei savaitės ar mėnesio – erkės greitai pabunda ir puola“, – sako E. Šukė.

Reikia skiepytis kuo anksčiau

Daugelis gyventojų rudenį ar žiemą apie apsaugą nuo erkių negalvoja, nes mano, kad tai svarbiau padaryti pavasario ir vasaros sezonais, kai galima naudoti įvairius repelentus. Galvojančius, kad ši apsauga yra pakankama, medikė perspėja: norint iš tiesų užkirsti kelią erkinio encefalito pavojui, geriausia ir tikslingiausia priemonė yra skiepai.

Šeimos gydytoja taip pat paaiškina, jog nereikia laukti pavasario, kad būtų galima pradėti galvoti apie vakciną, – tinkamiausias laikas skiepytis nuo erkinio encefalito yra būtent šaltasis periodas, nes apsauga iš karto nesusiformuoja.

„Sako, roges ruošk vasarą. Protingiausia ruoštis erkių sezonui būtų rudens ar žiemos metu, tuomet gavus pirmąsias skiepų dozes pavasarį jau galima jaustis saugiam. Visgi, jeigu žmogus nėra pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, nereikėtų laukti kito rudens – reikia skiepytis iš karto“, – aiškina medikė.

Skiepų veikimas

Ne visi, pasiryžę apsisaugoti nuo erkinio encefalito skiepais, žino, kaip iš tikrųjų veikia vakcina. Gydytoja E. Šukė patikina, kad vieno skiepo neužtenka, ir atskleidžia, kodėl reikia apsaugą palaikyti visą gyvenimą.

„Ši vakcina yra „negyva“ – joje nėra gyvo erkinio encefalito viruso. Ji jokiu būdu negali sukelti erkinio encefalito ligos ar žymių pašalinių reiškinių. Vakcinoje yra tik erkinį encefalitą sukeliančių dalelių, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, suformuoja imuninę atmintį. Žmogaus, į kurio organizmą pateko virusas, imunitetas iš karto reaguoja – jau žino, kaip reikia gintis, ir puola erkinio encefalito virusą“, – tikina E. Šukė.

Kadangi vakcina nuo erkinio encefalito yra „negyva“, ja reikia skiepytis ne vieną kartą, sako gydytoja. Pačios svarbiausios yra pirmos 3 dozės. Po pirmosios dozės antroji gaunama po 1–3 mėnesių, o trečioji – po 9–12 mėnesių. Imunitetas susiformuoja jau po antrosios dozės praėjus 2–3 savaitėms, tačiau trečioji dozė reikalinga tam, kad susiformuotų imuninė atmintis. Medikė paaiškina, kad kitos skiepo dozės yra skiriamos kas trejus arba penkerius metus, priklausomai nuo žmogaus organizmo.

„Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, lėtinių ligų – įvairių dalykų. Iš esmės, imunizacija turėtų vykti visą gyvenimą, nes po šios vakcinos žmogaus organizmas nesuformuoja imuniteto visam laikui, kaip suformuoja po ligos. Būtent dėl to ir reikia ne vienos vakcinos“, – sako specialistė.

Ji taip pat patikina, kad nėra ko išsigąsti, jei žmogus pavėluoja pasiskiepyti laiku. Reikia tiesiog tęsti skiepus – visos vakcinacijos schemos iš naujo pradėti nereikia.

Pirmieji ligos simptomai

Pavojinga liga, kelianti grėsmę net ir šaltuoju sezonu, neturi specifinių pirmųjų simptomų, dėl kurių ją būtų lengva atpažinti. Dvi bangas sukelianti liga smogia staiga ir be užuojautos. Gydytoja E. Šukė aiškina, kad užsikrėtus erkiniu encefalitu visų pirma pasireiškia karščiavimas, galvos ir sąnarių skausmai, bendras negalavimas, tačiau šie simptomai gali būti būdingi ir paprastam peršalimui bei daugybei kitų ligų. Ženklas, kad tai greičiausiai yra erkinis encefalitas, yra antroji ligos banga.

„Po pirmosios bangos dažniausiai būna keleto dienų tariamo pasveikimo laikotarpis, kai žmogus jaučiasi gerai. Vėliau, po poros savaičių, gali prasidėti antroji ligos banga. Tada prasideda smegenų ar smegenų dangalų uždegimai, atsiranda traukuliai, nevaldomas karščiavimas, nepakeliami galvos skausmai. Visa tai dažnai gali baigtis mirtimi“, – kalba specialistė.

E. Šukė taip pat pamini, kad nors specifinio gydymo šiai ligai nėra, ja sergantys žmonės vis tiek turėtų būti gydomi ligoninėje – jie turi gauti lašines infuzijas į veną ir kitų vaistų, kurie padėtų kovoti su liga.

„Šiai ligai yra taikoma trejetų taisyklė – iš visų persirgusiųjų 30 proc. neturės visiškai jokių pasekmių; 30 proc. turės tokias pasekmes, kad dar galės dirbti (pavyzdžiui, gali būti nutirpę rankos pirštai, bet nesutrikusi jų funkcija), ir trečdalis liks su tokiomis pasekmėmis, kad šios trukdys ir gyvenimui, ir darbui. Tai gali būti traukulinis sindromas, įvairūs paralyžiai, galūnių nevaldymas“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Reikia saugotis ne tik erkinio encefalito

Kaip erkinis encefalitas, taip ir Laimo liga yra perduodama erkių. Vis dėlto šios ligos labai skiriasi. Visų pirma, Laimo ligą galima išgydyti, todėl nuo jos skiepų nėra, o štai nuo erkinio encefalito visiškai apsaugo tik vakcina. E. Šukė pasakoja, kad šios ligos skiriasi dar ir tuo, kad erkinį encefalitą sukelia virusas, o Laimo ligą – bakterija, būtent dėl to Laimo ligą galima gydyti.

„Laimo liga yra žymiai lėtesnė. Ji neturi fazės su karščiavimu ir ūmiais simptomais. Jeigu mes ligos neaptiksime pirminėje jos stadijoje, kai yra tik bėrimas, tai žmogaus organizme ji gali gyventi metų metus. Apie save liga gali duoti žinoti net po 10 ar 20 metų, kai būna pažeidusi ir nervinį audinį“, – sako gydytoja.

Medikė taip pat priduria, jog erkiniu encefalitu žmogus užsikrečia daug staigiau nei Laimo liga: „Įsisiurbusi erkiniu encefalitu užsikrėtusi erkė virusą perduoda iš karto, nes jis gyvena jos seilėse. Mes galime būti labai atidūs, bet jeigu erkė įsisiurbusi pabus bent 2 sekundes, užkrėtimas jau gali būti įvykęs. Su Laimo liga šiek tiek kitaip. Šios ligos nešiotoja erkė bakterijas slepia žarnyne, taigi jos nėra perduodamos iš karto. Dažniausiai tam reikia nuo 12 iki 36 valandų. Erkė jau turi būti pakankamai ilgai įsisiurbusi, kad apkrėstų žmogų“, – teigia šeimos gydytoja.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite