REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2020 m. Vasario 12 d. 09:53

Gydomas Vyžuonos parkas

Utena

Vyžuonos parkas

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


117554

Dar pamename, kai Vyžuonos upės pakrantė Utenoje tebuvo pelkėtas, brūzgynais apaugęs miškelis, tačiau dabar tai – didžiausias parkas Utenoje, pavadintas per jį tekančios Vyžuonos upės vardu.

Puoselėjant ir prižiūrint Vyžuonos parką nuolat šalinami tik nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, išpuvę, pasvirę didesniu negu 45o kampu, pažeisti stiebo ir šaknų puviniu, apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, medžiai. Daugiausia šiame parke paplitęs viršūninis žievėgraužis, žievėgraužis tipografas ir šakninė pintis, nuo kurių džiūsta pušys ir eglės. Po stichinių įvykių (2011 m. birželio 30 d. kilusio škvalo, 2012 m. liepos 1 d. nuo siautėjusio viesulo ir gausios liūties, 2012 m. spalio 6 d. nuo Utenos rajoną užklupusio stipraus vėjo) daug medžių išvirto, išlūžo. Kadangi eglės turi paviršinę šaknų sistemą, jos keroja negiliai ar į šonus, tad dalis eglių šaknų gumulų buvo išjudinta ir šie medžiai tapo pavojingi parko lankytojams. Dar viena problema, tai jau minėtas žievėgraužis tipografas. Tai gausiausias bei žalingiausias eglių liemenų kenkėjas, kuris vystosi po žalių eglių žieve. Žievėgraužio tipografo apniktos žalios eglės visuomet nudžiūsta, o pažeistoms po stichinių įvykių eglėms dar sudėtingiau atsilaikyti prieš žievėgraužio tipografo invaziją, tad dalis eglių nudžiūvo ir džiūsta, dalis eglių šiuo metu apniktos kenkėjo, todėl ir jas reikės šalinti.

Dalis pušų ir eglių buvo ir yra apniktos šakninės pinties, kuri sukelia margąjį korozinį spygliuočių šaknų puvinį. Pušims buvo ir yra pastebimas prieaugos sumažėjimas į aukštį. Nauji ūgliai mažesni už ankstesnių metų, juose spygliai sutrumpėję. Dėl to lajos retesnės, ažūrinės, su į šepetėlius panašiais ūgliais. Pažengus ligai spygliai praranda blizgesį, įgauna balkšvai žalią atspalvį, gelsta, runda ir nubyra. Pažeistas pušis apninka liemenų kenkėjai, paspartinantys medžių nudžiūvimą. Vyresniuose medžiuose liga gali tęstis 10–20 metų. Liga vystosi paslėptai, tačiau pažeistus medžius lengvai išverčia ar nulaužia vėjas. Grupinis medžių džiūvimas (ką ir pastebėjome Vyžuonos parke) – šakninės pinties pažeistų pušynų charakteringas požymis.

Įvairios ligos stipriau apninka todėl, kad medžiai buvo pasodinti nemišrinant su lapuočiais ir buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje, įtakos turi ir sausos vasaros, stichiniai reiškiniai. Kova su ligomis, kenkėjais – kuo skubesnis pažeistų medžių šalinimas, kad sergantys medžiai neužkrėstų sveikųjų, pageidautina šiuos darbus atlikti žiemą. Pasak miškininkų, priemonių sustabdyti žievėgraužius nėra.

Utenos rajono savivaldybė planuoja vietose, kuriose teko pašalinti sergančius spygliuočius, pasodinti daugiau lapuočių medžių, kad parkas uteniškius ir svečius džiugintų savo žaluma, o jame gyvenantys smulkūs laukiniai gyvūnai rastų prieglobstį.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA