Gry­bai ga­li bend­rau­ti, var­to­da­mi iki 50 „žo­džių“

Šiauliai
(Wirestock nuotr.)
Monika Šlekonytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Gry­bai yra vie­ni­ši su­tvė­ri­mai, ku­rie ne­ju­da ir ne­me­džio­ja, bet ga­li bū­ti, kad jie kar­tais ple­pa tar­pu­sa­vy­je.
 

Neseniai atliktame tyrime Vakarų Anglijos universiteto mokslininkas implantavo elektrodus į keturių skirtingų tipų grybus ir nustatė, kad jie, panašu, bendrauja apie maistą ar sužalojimus, naudodami elektrinius impulsus.

Matematinė elektrinių signalų, kuriuos grybai siunčia vienas kitam, analizė atskleidė, kad šių „pranešimų“ šablonai stebėtinai panašūs į žmogaus kalbą. Tiesą sakant, mokslininko teigimu, signalų grupės tokios sudėtingos, kad iš tikrųjų primena žodžius, todėl manoma, kad grybo „žodyne“ gali būti apie 50 „žodžių“.

Grybai tarpusavyje bendrauja hifais – ilgais, išsišakojusiais, siūlus primenančiais ūseliais, kuriais susipažįsta su aplinka. Ankstesni tyrimai parodė, kad kai grybai randa naujų maisto šaltinių, hifais keliaujančių elektrinių impulsų daugėja, vadinasi, taip informacija gali būti perduodama kitiems, rašo „The Guardian“.

Naujajame tyrime Adamas Adamatzkis, Vakarų Anglijos universiteto mokslininkas, nusprendė ištirti, ar signalai yra analogiški žmonių kalbai, įkišo elektrodus į keturių rūšių grybų substratus ir išmatavo jų elektrinį aktyvumą.

„Mes nežinome, ar yra tiesioginis ryšys tarp grybų ir žmonių kalbos modelių. Galbūt ne, – aiškino Adamatzkis. – Kita vertus, skirtingų klasių, šeimų ir rūšių organizmai informaciją apdoroja panašiai. Man tiesiog buvo smalsu palyginti.“

Tyrimas atskleidė, kad tie impulsai priminė žodynus, sudarytus iš iki 50 žodžių, nors nė vienas grybas nuolat nevartojo daugiau nei 15–20.

Nors išvados intriguoja, geriausia išlikti skeptiškiems prieš svarstant, ar turėtume turėti žodynus, skirtus grybų kalbai. Kai kurie mokslininkai nėra įsitikinę, kad užfiksuoti impulsai atspindi tam tikrą grybų bendravimo tipą, nes anksčiau buvo pastebėtas pulsavimas, grybams judinant maistines medžiagas. Tai galėtų paaiškinti naujausio tyrimo metu pastebėtus šuolius.

Ekseterio universiteto Biomokslų katedros docentas Danas Bebberis „The Guardian“ sakė: „Nors ir įdomu, interpretacija atrodo pernelyg entuziastinga ir reikalauja daug daugiau tyrimų bei hipotezių patikrinimo, kol pamatysime grybų kalbą „Google“ vertėjuje.“

Parengta pagal Interestingengineering.com