Angle down Atgal

Grįžtantys karščiai vandenyje žadina „dusinukus“: gresia sveikatos sutrikimai

Sinoptikai vėl kalba apie artėjančių karščių bangą, kuri taip ir vilioja atsigaivinti vandens telkiniuose. Visuomenės sveikatos specialistai ragina atsakingai rinktis maudynių vietą, mat per karščius vandens kokybė linkusi blogėti. Taip nutiko ir su didžiuoju Dzūkijos ežeru Dusia bei Ančia.

Per karščius maudytis rizikinga

Praėjusį savaitgalį Metelių regioninio parko atstovai informavo apie po maudynių Dusios ežere kai kuriems poilsiautojams atsiradusius bėrimus ir pasireiškusį stiprų niežulį.

Pranešta, kad tai pasireiškė poilsiautojams, kurie maudėsi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio. Manoma, kad tai galėjo įvykti po kontakto su šistosomų lervomis, (cerkarijomis), kurios plika akimi nematomos.

Po Metelių regioninio parko išplatintu pranešimu žmonės ėmė dalintis savo nemalonia patirtimi po maudynių Dusios ežere. Dauguma komentavusiųjų nurodė patyrę išbėrimus ir niežulį.

Šiuo metu situacija Dusios ežere yra pagerėjusi ir maudytis Dzūkų jūroje galima saugiai.

Kai labai karšta, maudytis rizikinga, o kai atvėsta – prašom. Skamba kiek prieštaringai, bet taip jau yra, „dusinukai“ nesikandžioja, kai vanduo kiek atvėsta. Taip kad šį savaitgalį poilsiautojus Dzūkų jūra pasitiks nusiteikusi draugiškai“, – tokią naujausią informaciją skelbia Metelių regioninio parko atstovai.

Vos prieš keletą dienų paskelbta ir apie Ančios ežero pablogėjusią vandens kokybę ir rekomendacijos šiame vandens telkinyje nesimaudyti.

Būtina atkreipti dėmesį į vandenį

Daugėjant tokių atvejų, visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad į vandens telkinius ligų sukėlėjai, parazitai gali patekti kartu su išmatomis, atkeliaujančiomis su nuotekomis, taip pat po liūčių ar ilgiau trunkančio lietingo laikotarpio. Sveikatos sutrikimų gali sukelti ir žydintis vanduo. Visa tai gali sukelti alergiją, virškinamojo trakto sutrikimus, infekcines ligas.

„Prieš brendant į vandenį, reikia įsitikinti, kad maudytis jame yra saugu, vanduo nežydi ir Jūs nerizikuojate savo sveikata“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Rosita Sabaitytė.

Jeigu vanduo yra užkrėstas žarninėmis lazdelėmis ar žarniniais enterokokais, gresia žarnyno infekcija, todėl maudantis reikia stengtis, kad į burną nepatektų vandens. Užterštas vanduo taip pat gali sukelti akių bei ausų infekcijas. Maudymasis tokiame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.

Pasak jos, poilsiautojai turi atkreipti dėmesį į maudykloje esantį vandenį: vandenyje neturi būti putų; ant jo paviršiaus negali būti susidariusi naftos kvapo plėvė; vanduo neturi skleisti jam nebūdingo kvapo; neturėtų būti atliekų ar kitokių plaukiojančių nuolaužų; įsitikinti, kad nepakitusi vandens spalva

Kaip atskirti žydintį vandenį?

Kaip suprasti, kad žydi vanduo? Pasak specialistės, vandens žydėjimą dažniausiai sukelia greitas melsvabakterių (Cyanophyta) dauginimasis. Melsvabakterės – tai plačiai paplitę seniausi fotosintezę vykdantys prokariotiniai organizmai, turintys keletą išskirtinių savybių. Visų pirma, melsvabakterės gali migruoti vandenyje vertikaliai, todėl pasirenka tinkamiausią vandens sluoksnį dauginimuisi.

Žydintis vanduo būna žalios spalvos, drumstas. Tačiau gali būti ir labai švarus vanduo, bet turintis kenksmingų parazitų. Tokie ligų sukėlėjai gali patekti kartu su išmatomis, atkeliaujančiomis su nuotekomis, po liūčių ar ilgiau trunkančio lietingo laikotarpio. Žydintis vanduo gali sukelti alergiją, virškinamojo trakto sutrikimus, infekcines ligas.

„Paprastai vanduo pradeda „žydėti“ liepos pradžioje. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų vandens „žydėjo“ laikotarpis gali keistis. Visgi jeigu nusprendėte maudytis „žydinčiame“ vandenyje ir pastebėjote pirmuosius alergijos požymius, daugiau nebesimaudykite šiame vandenyje. Dažniausi alergijos požymiai yra odos bėrimas, niežulys, gali prasidėti alerginė sloga. Labiau alergiškiems žmonėms pirmieji požymiai gali pasireikšti stipriau, kitiems – silpniau. Alergija gali trukti kelias dienas, o išsivysčiusi alerginė sloga net kelias savaites. Tokiu atveju reikia kreiptis pas gydytoją bei naudoti vaistus nuo alergijos“, – pabrėžė specialistė.

Pavojingos ir paukščių organizme parazituojančios lervos

Nemalonias pasekmes poilsiautojams sukėlusiame Dusios ežero vandenyje praėjusį savaitgalį aptiktos šistosomų lervos sukelia šistosominį cerkarinį dermatitą (plaukikų niežulys). Tai yra liga, kurią sukelia vandens paukščių kraujo sistemoje parazituojančių šistosomų lervos (cerkarijos).

Šie ligos sukėlėjai įprastai parazituoja vandens paukščių (ančių, kryklių, gulbių ir kt.) kraujo sistemoje, o žmogaus organizme jie nesivysto ir nesubręsta, nes žmogus šiai šistosomų rūšiai nėra tipinis galutinis šeimininkas.

Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia dermatitą.

Siekiant išvengti cerkarinio dermatito, pirmiausia iš viso reikėtų vengti kontakto su užterštu vandeniu. Jeigu kontaktas vis tik buvo, išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu. Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio. Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu. Tvenkinius, kuriuose maudosi žmonės, saugoti nuo teršimo organinėmis medžiagomis, valyti nuo vandens augalų, kurie yra pagrindinis moliuskų maistas.

Dailidės ežerėliai – saugūs

Pagrindinis dokumentas, Lietuvoje reglamentuojantis maudyklų kokybę – higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Joje numatyta, kad savivaldybės maudymosi sezono metu turi sistemingai stebėti maudyklų vandens mikrobiologinę ir cheminę taršą, vandens fizikines savybes, taršos pobūdį, taip užtikrinti žmonių saugą nuo plintančių per vandenį ligų. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus.

Alytaus miesto savivaldybė stebi Didžiosios ir Mažosios dailidės ežerėlio maudyklos vandenį. Šiuo laikotarpiu mikrobiologinė tarša neviršija leistinų ribinių dydžių, atliekų, nuolaužų ar kitokių plūduriuojančių medžiagų nė viename ežere nerasta.

Dzūkijos veidas

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite