Notice: Undefined index: etapliusAdmin in /home/alfa/subdomains/etaplius/straipsnisDESKTOP.php on line 3
ETAPLIUS - Grįžta restauruotas kurėnas
REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2020 m. Birželio 4 d. 14:33

Grįžta restauruotas kurėnas

Klaipėda

Alfonso Mažūno nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


133419

Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas po daugiau nei pusės metų remonto birželio 3-iąją Drevernos uostelyje buvo nuleistas į vandenį.

Kurėnas restauruotas nuo praėjusių metų rudens. Laivas ąžuolinis, jo dugnas iš pušies, sutvirtintas kalvio nukaltomis vinimis, dervuotas. Kurėnui pasiūtos ir drobinės burės.

Laivadirbiai sako, kad sunkiausia sulopyti buvo smulias detales, nors laivadirbys jas visas žino. „Laivas nebuvo labai stipriai apgadintas. Jis kurį laiką mariose buvo mėtomas audroms, bet viskas išlikę“, – sakė laivadirbys Vaidotas Blūdžius.

Kurėnui pagaminta nauja vėtrungė, ant vairo pritaisytas kryželis – prie šio kurėno vairo pora dešimtmečių stovėjusiam kapitonui Romaldui Adomavičiui atminti. Kapitono sūnus sako, kad tėčio atminimas bus gyvas tol, kol plaukios kurėnai.

„Jis visada sakydavo, kad geriau pažinti marias ir marių gyvenimą, kultūrą iš vandens nei iš kranto. Suprasi, kaip žmonės gyveno, kodėl buvo tokie laivai, kaip žmonės jais plaukiojo. Jis visą gyvenimą siekė, kad tokie laivau būtų gyvi ir manau tai pildosi“, – sakė kapitono sūnus Romualdas Adomavičius.

am-99930-large.jpg

Jūrų muziejaus laivas mariose kilus stipriam vėjui apsivertė pernai vasarą. Du juo plaukusius muziejininkus pavyko išgelbėti, kapitonas dingo bangose.

Iš marių ištrauktą laivą nutarta atkurti. Į marias grįžusį kurėną sveikino kitų laivų įgūlos. Uostas aidėjo nuo jų signalų.

„Tikriausiai išplauksime į Juodkrantę. Bus sunkus plaukimas, bet įsivaizduosiu, kad tėvas stovi šalia“, – graudinasi kapitono sūnus.

Plaukiojantis eksponatas, menantis prieškario laivybą, iki nelaimės mariose ne tik jų vandenį raižė. Jis dalyvavo ir tarptautinėse ekspedicijose, ir regatose. Visur pristatydavo laivybos paveldą ir pamario kultūrą. Neabejojama, kad tą darys ir dabar.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA