Gamtos vaikas

Dėl būsimo pokalbio su M. Kazlausku tarėmės dar pernai – rengėme projektą apie Juozą Tumą-Vaižgantą, nes 2019 metai Lietuvoje paskelbti šio iškilaus rašytojo metais. O su ŠU Botanikos sodo direktoriumi derėjomės, kad būtinai užsuksime, jei sodas įsigis jurginą, kurio veislės pavadinimas – „Vaižgantas“.

Deja, Botanikos sodo gėlė taip ir nepasiekė – neperžiemojo pas jo augintoją. Tačiau Martynas šypsosi – Botanikos sode auga jurginų, kurie pavadinti Šiaulių miesto garbei.

Susigundome išvysti šiuos jurginus ir nenusiviliame, juolab kad Botanikos sodo direktorius nepailstamai gali kalbėti apie kitus sodo augalus. Ir šiek tiek apie save.

„Populiacijoje visada yra žmonių, kuriems yra būtini augalai jų aplinkoje, ir tų 5 procentų nuo populiacijos mums užtenka. Tai pakankamas argumentas, kad mes (ŠU Botanikos sodas, – aut. past.) būtume“, – sako vienintelio Šiaurės Lietuvoje Botanikos sodo direktorius. Į šiuos 5 procentus neabejotinai patenka ir jis pats. Laisvalaikis gamtoje, jos fiksavimas nuotraukose – Martyno aistra, peraugusi pirmiausia į ekologijos, vėliau – į botanikos studijas.

„Augalai yra gražūs, jie mane domino. O dabar gal net laukiniai augalai labiau domina. Man labai patinka gamtoje ieškoti įdomesnių augalų. Jie visada turi foną ir tu žinai, kad jis nėra iš kažkur išimtas, kad yra mažas gamtos sraigtelis. Suprantant jų reikšmę, norisi jais žavėtis“, – tikina pašnekovas.

Martynas ypač mėgsta retesnius augalus, kurių kiekvieno namuose neaptiksi, daug apie juos skaito laisvu metu. „Mėgstu skaityti apie augalų problematiką, apie invazines rūšis, kokios atsirado naujose teritorijose, kokios nykstančios rūšys buvo išgelbėtos“, – patikslina. Mėgsta pašnekovas pačiupti ir meškerę į rankas. „Žvejybos vieta yra tarp augalų – tai irgi suderinta“, – šypsosi.

„Daugiau drąsos“

Netgi pirmasis Martyno darbas buvo Botanikos sode – čia jis dirbo sezoniniu darbininku: ir kasti lysves, ir ravėti teko. „Būtent po to darbo ir įstojau į botaniką“, – pasakoja jis. Vėliau savo žinias Martynas ėmė perteikti jaunimui – iki šiol dėstytojauja universitete, o 2016 metais grįžo į ŠU Botanikos sodą jau kaip direktorius.

Tarp gausybės augalų dirbantis vyras tik nusijuokia, paklaustas, ar turi savo mėgstamiausią gėlę: „Neturiu. Dar neišsirinkau. Kai būsiu pensininkas, gal jau žinosiu.“ Ir jo namuose daug gėlių neišvysi – bute gyvenant, daug vietos nesurasi. Bet jei likimas leis persikelti į didesnę erdvę, ateityje aplinkos kraštovaizdžiui sukurti dizainerio jam tikrai nereikės.

„Manau, kad tie, kurie domisi augalais ir patys kiša nagus į žemę, nesamdo jokių dizainerių. Tai ne paslauga, o malonumas. Niekada ir niekam to neperleisčiau. Smagiausia yra laisvė ir augalų pasirinkimas, komponavimas“, – sako jis. Tiesa, vieną esminį patarimą jis turi ir šiauliečiams. „Daugiau drąsos. Nebijokite eksperimentuoti: sodas yra eksperimentinė vieta, o kiekvienas žmogus yra kūrėjas, tik reikia nebijoti, ką kaimynas pagalvos“, – ragina.

Štai standartinę lietuvių kiemuose auginamą pušelę su skaldele aplink siūlo pakeisti į tują ar puskiparisį su skaldele, o gėlyną paįvairinti, pavyzdžiui, mėlynaisiais gencijonais. Ir nepagailėti šiek tiek atidesnės priežiūros gyvatvorėms – plačiau pasidomėti jų karpymu. „Daug kas eina kaip į darbą: ach, vėl reikia ją kirpti... O jei prieitų prie jos su meile, pasiskaitęs ir sakytų: „Gyvatvore, aš dabar tave apgenėsiu taip, kad puikiai jaustumeisi ir puikiai atrodytum“, ji kitaip ir jaustųsi“, – nusišypso botanikas.

Į sodą – ir mokytis, ir fotografuotis

Šiauliečiai į ŠU Botanikos sodą užsuka pasigrožėti augalų įvairove, tačiau pagrindinės jo funkcijos yra susijusios su mokslu, tyrimais, edukacija ir net aplinkosauga. „Ši funkcija mažai kam žinoma, bet čia yra saugomos tam tikros nykstančios ar galinčios išnykti rūšys. Tikslas – esant reikalui, iš Botanikos sodo paimti pridaugintų augalų ir atsodinti juos gamtoje. Mes esame tų retų augalų rezervas“, – sako pašnekovas.

Pavyzdžiui, augalų sistematikos ir geografijos skyriuje auga labai atsparios iš įvairių kraštų parvežtos gamtinės rūšys, o skyrius skirtas ne grožiui eksponuoti, o augalų įdomybėms atskleisti: gausu įvairios sandaros žiedų, tad čia atėję mokiniai ir studentai gali geriau pasiruošti egzaminams, giliau pastudijuoti botaniką ne vien iš vadovėlių. „Tai geriausia lauko knyga mokymuisi“, – teigia ŠU Botanikos sodo vadovas ir priduria, kad mokykloms edukacijos labai reikalingos ir svarbiausia – jų itin mėgstamos.

Akis paganyti kviečia rododendrų skyrius, į kurį, pasak pašnekovo, neretai suplūsta gražių fotografijų norintys lankytojai. Skirtingų 250 rūšių ir veislių rododendrynas puikiai tinka fotosesijoms gegužės–birželio mėnesiais. ŠU Botanikos sodo vizitinė kortelė – alpinariumas, kuriame susodinti kalniniai augalai. Jų čia – daugiau nei 1 000 vos septynių arų plote. „Nežinau, kur dar yra toks tankis augalų. Lietuvoje tuo mes esame išskirtiniai“, – džiaugiasi M. Kazlauskas. Ne vienas šiaulietis yra prasitaręs tokį kalnelį ketinantis turėti pats, bet Martynas tik nusišypso – vargu ar pavyktų. Tai be galo daug žinių reikalaujantis projektas.

Nauji augalai atvyksta mainų būdu

Keturių hektarų ploto ŠU Botanikos sode eksponuojama 4 600 (apytiksliai) rūšių įvairovė. Ir kolekcija vis pildoma. Naujų augalų sėklos į sodą paprastai atkeliauja mainų būdu iš kitų pasaulio botanikos sodų, kurių kiekvienas išleidžia augalų sėklų katalogą. Iš jų pagal poreikius ir norus kiekvieno skyriaus kuratorius išsirenka augalus, kuriais nori papuošti skyrių ar paeksperimentuoti. Mainai prasideda prieš Kalėdas ir baigiasi vasario mėnesį.

„Viena iš Botanikos sodų funkcijų yra eksperimentuoti, žiūrėti, ar koks nors augalas pakantus mūsų klimato sąlygoms, ar galima rekomenduoti auginti želdiniams mūsų krašte, ar kaip tik nerekomenduoti vežti į Lietuvą“, – aiškina pašnekovas. Intensyviausi mainai vyksta su europietiškais sodais, nors užsisakoma sėklų iš Kanados, Čilės, Japonijos ir kitur.

Egzotiškesniems, mūsų akims dar nematytiems augalams sode priskiriami efedrai, kai kurios ežiuolės, gencijonai ir kiti. „Nematytų mes turime ir mėtų. Žmonės žino kelias mėtų rūšis, bet yra žemuoginė, bananinė, šokoladinė mėta. Patrynus lapelį, užuodžiamas visai ne mėtų kvapas“, – pasakoja M. Kazlauskas.

Gausu ir Lietuvos floros rūšių netikėtais skambiais pavadinimais. Pavyzdžiui, mūsų krašte auga kraujalakė, vilkakojė, dantikrapštis amis, tulpmedis, šiurpis, šaukštis, smaugikas, šventagaršvė ir kt. Smagiai mūsų ausims skamba žemaitiški augalų pavadinimai, pavyzdžiui, uodeguotasis burnotis žemaičių tarme yra kazuoks uodeguotasis. „Botanikoje yra fantazijos“, – nusišypso pašnekovas. Istorijoje netgi yra žinomas įvykis, kai botanikas Linėjus labiausiai smirdantį snapuotį pavadino savo konkurento vardu… „Augalų pavadinimai netgi gali būti naudojami kaip keršto priemonė“, – šypsosi.

Į Botanikos sodą (ne)apsipirkti

Tiek egzotiškais, tiek įprastais augalais mėgsta pasigrožėti ŠU Botanikos sodo lankytojai. Neretas čia atvyksta net tikėdamasis apsipirkti. „Didžiulė dalis lankytojų įsitikinusi, kad botanikos sodų paskirtis yra prekiauti augalais. Ne, čia pirmiausia yra eksponuojami augalai, parduodami nebent tik tie, kurie lieka iš kolekcijų. Botanikos sodai niekada nebus komerciniai“, – patirtimi dalijasi ŠU Botanikos sodo direktorius.

Tiesa, naudos lankytojai tikrai gali tikėtis. Sodo darbuotojai yra pasiruošę pakonsultuoti visus, kurie turi klausimų apie vieną ar kitą dominantį augalą. Galų gale, kaip sako Martynas, čia galima užsukti gyvai pasižiūrėti, kaip jie atrodo ir auga: „Jūs ateikite čia užsinorėti kokio nors augalo, o tada – į parduotuvę.“

Be mokslinių edukacijų, ŠU Botanikos sodas atveriamas ir kultūriniams renginiams: vedamos pramoginės edukacijos, organizuojamos šventės, koncertai, knygų pristatymai, fotosesijos. Netgi mūsų pokalbio metu sode fotosesiją ir šventines pramogas tęsė jaunavedžiai.

Kviečia žydintys Šiaulių jurginai

Vedžiodamas po sodo erdves ir pasakodamas apie jo eksponatus, Martynas ištiesia ranką žadėtųjų jurginų link – „Saulės miesto“ ir „Šiaulių“!

Pasirodo, mūsų miesto garbei pavadintos gėlės atvyko iš panevėžiečio selekcininko Algirdo Gražio kolekcijos. „Jis yra mūsų Botanikos sodo draugas, mes auginame jo dovanotus jurginus. Vieną jis pavadino „Šiauliais“, kitą – „Saulės miestu“, – jų atsiradimo istoriją pasakoja pašnekovas. Abu jie švyti miestą reprezentuojančiomis spalvomis: geltona, balta ir oranžine.